Pirmąja lietuviškos mafijos biblija vadinama knyga „Tikroji Daktarų istorija“ – viena populiariausių knygų Lietuvoje, tad praėjus metams 2010-ųjų negrožinių literatūros kūrinių topų lyderis sugrįžta su papildytu leidimu.
Papildytoje knygos versijoje ne tik anksčiau neskelbti šalį kraupinusios Kauno mafijos gaujos gyvenimo faktai, bet ir naujos meniško stiliaus nuotraukos iš pastarojo laikmečio gaujos narių teismo procesų.
Norite įsitikinti, kuo knyga taip traukia skaitytojus? Pateikiame ištrauką iš papildytos knygos versijos jūsų dėmesiui!
... Šiandien H. Daktaro santykiai su buvusiais bičiuliais atrodo kur kas painesni, nei kas nors kadaise būtų galėjęs pamanyti. Tokioms aplinkybėms yra svarių priežasčių. Naujausiomis žiniomis, H. Daktaras, E. Abarius ir R. Zaveckas yra bene vieninteliai nė žodžio teisėsaugai neištariantys buvusio Daktarų konglomerato atstovai.
Tuo tarpu buvę gaujos nariai – tiek garbingas, tiek žemesnės grandies smogikų pozicijas užėmę Daktarų atstovai savo noru bendradarbiavo su teisėsauga. Būtent jie buvo vieni iš nemažo būrio geranoriškai nusiteikusių asmenų, kurie padėjo atskleisti senus ir daugelį metų nuo visuomenės slėptus nusikaltimus.
Todėl kai kurie buvę H. Daktaro bendražygiai tvirtina, kad nors laikai pasikeitė ir kauniečių mafijos patikėtiniai atvirai nebešaudo, savotišką spaudimą jie jaučia kone kasdien.
Galutinai nepasibaigus Daktarų nusikaltimų bylų teismo procesui su knygos autoriumi D. Dargiu atvirai sutikę pabendrauti ilgamečiai gangsteriai iškart prisipažino, kad dėl pernelyg atvirų pasakojimų jie rimtai rizikuoja artimiausioje ateityje būti pasiųstais anapilin. Jų žodžiais, tai galėtų būti padaryta labai profesionaliai, šaltakraujiškai, neva paprasta, buitinė nelaimė. Kartu jie rizikuoja netekti kriminalinės policijos pareigūnų globos.
Kai vieną 2010-ųjų gegužės penktadienio pavakarę su vienu tarpininkaujančiu asmeniu (tiesiogiai gangsteriai su žurnalistais niekada nebendrauja mobiliuoju telefonu – aut. past.) telefonu tariausi, kurioje mano gimtojo Kauno vietoje susitiksime, Senamiestyje šurmuliavo kasmetė „Kauno dienų“ šventė. Į ją kaskart susirenka net tie miestiečiai, kurie visai nelinkę afišuotis.
Rotušės aikštėje griaudėjo tranki muzika, gatvėje esančios kavinės buvo sausakimšos įvairiausio amžiaus lankytojų.
Kauniečių pamėgtoje prašmatnioje Senamiesčio užeigoje buvau pakviestas pasimatyti su žmogumi, kuris dar prieš keletą metų buvo vienas svarbiausių senųjų vilijampoliečių Daktarų pasaulyje ir kalbos apie jį sklido visoje šalyje.
„Šiandien iš H. Daktaro liko tuščia vieta. Liko tik jo vardas. Jam nepalankius parodymus Kriminalinės policijos biure teikė visi buvę jo „bachūrai“, verslo partneriai. Tačiau dar nesu tikras, kad pasibaigus šiam teismo procesui H. Daktaras sulauks aukščiausios bausmės – įkalinimo iki gyvos galvos. Gali būti, kad jis dar įkvėps laisvės oro“, − gurkšnodamas brendį „Torres“ atvirai pareiškė vienas ilgus metus H. Daktarui tarnavusių gaujos smogikų, kuris, savaime suprantama, kategoriškai atsisakė būti įvardytas šioje knygoje.
Prieš buvusį bosą ne vienoje garsioje baudžiamojoje byloje liudijęs kaunietis turi pagrindo taip kalbėti – daugiau kaip dešimtmetį jis buvo artimas Henytės žmogus. Šio pašnekovo nuodėmės ir ryšiai su senosios kartos Daktarų veikėjais buvo vieni iš nedaugelio netikėtų dalykų, kuriuos Policijos departamento kabinetuose dirbančių kriminalistų komanda iškapstė per ilgai trukusį tyrimą.
Praėjus beveik šešeriems metams įvairios Lietuvos specialiosios tarnybos jau galėjo nupiešti gana išsamų nepaprastai plataus Daktarų tinklo, apraizgiusio visą šalį, ir nusikalstamų operacijų planavimo bei vykdymo paveikslą.
- H. Daktaras savo laiškuose rašė, kad buvę bičiuliai šmeižia jį siekdami švelnesnių bausmių. Ar šiandien jau galite pasakyti, dėl ko nusprendėte liudyti prieš savo buvusį draugą? – žurnalistas D. Dargis pasiteiravo iki šiol saugomo liudytojo.
- Heną pražudė gobšumas ir noras amžinai lyderiauti. Tačiau pastaraisiais metais jo autoritetas Kaune buvo sumenkęs. Jis nesugebėjo rasti bendros kalbos su šiuo metu mieste lyderiaujančių gaujų vadeivomis.
Be to, jis niekada nebuvo toks protingas, kad galėtų pradėti skaidrų verslą. Šypseną kelia jo artimųjų kalbos apie apverktiną finansinę padėtį. Jie tikrai turi pinigų, nes daugelis žmonių, tarp kurių buvau ir aš, ne vienus metus Daktarui nuo įvairių verslo sandorių paskirdavome 25 procentus pelno.
− Bet H. Daktaras viešai deklaravo, kad jau senokai pasitraukė iš kriminalinio pasaulio. Galbūt jis išties ketino išeiti į „pensiją“ ir dairėsi naujo įpėdinio?
− Dar 2003 metais Henai pasiūliau trauktis iš šio pasaulio, bet jis manęs neklausė. Atrodė, kad jis toliau norėjo dominuoti ir žaisti jaunystės vesternus. Jis be galo arogantiškas, pavydus.
Kruvino aiškinimosi šiais laikais niekas nenori, nes niekas verslu neužsiima vienas. Pasakysiu atvirai, po pirmosios žmogžudystės ir pirmojo prasukto milijono apima toks jausmas, kai nusispjauni į mafijos taisykles.
Buvo atvejų, kai prasukdavome bendrus reikalus, o paskui jam atveždavome solidžias sumas, tačiau kaskart mūsų surinktus pinigus jis liepdavo perskaičiuoti sūnui Enrikui. Toks elgesys mus nemaloniai stebindavo. Ne kartą jam priekaištaudavome, kad jis į savo reikalus įtraukė sūnų. Bet tokiu atveju jis mums atšaudavo: „Enris jau subrendo, jis lygiai toks pat „bachūras“, todėl gali dirbti su vyresniais.“
Ne ką mažiau visus pritrenkė žinia, kad Daktaro sūnus Enrikas žengia į politiką. Toks poelgis daugeliui pasirodė neapgalvotas. Juk nė vienas mūsų nenorėjo užsitraukti teisėsaugos dėmesio ar nereikalingų aplinkinių žvilgsnių. Atrodė, kad Daktaras slapčia svajodavo, kad sūnus užimtų jo vietą kriminaliniame pasaulyje...
Balsas.lt skelbia konkursą Daktarų istorijos straipsnių ciklą sekusiems skaitytojams. Išrinkite teisingus žemiau pateiktų klausimų atsakymų variantus ir siųskite juos el. pašto adresu [email protected]. Laimėtojui atiteks papildyto tiražo knyga knyga „Tikroji Daktarų istorija“ su autoriaus parašu. Konkursas vyks iki birželio 23 d.
Klausimai skaitytojams:
Kokiame Lietuvos mieste vyksta dabartinis Henriko Daktaro gaujos teismo procesas?
a.) Panevėžyje;
b.) Klaipėdoje;
c.) Šilutėje;
Apie kokius Daktarų konkurentus rašoma knygoje?
a.) Šerninius;
b.) Kampinius;
c.) Daškinius
Keliais leidimais iki šiol išleista „Tikroji Daktarų istorija“?
a.) Trimis;
b.) keturiais;
c.) penkiais
