Teigiamas sergančiojo nusiteikimas gali padvigubinti vaisto poveikį, o neigiamas – sumažinti jų efektą iki nulio. Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto ir dviejų Vokietijos universitetų mokslininkai padarė tokią išvadą atlikę novatorišką eksperimentą, kurio metu tirtas sąmoningo mąstymo vaidmuo skausmo suvokimui, rašo britų dienraštis „The Daily Telegraph“.
Eksperimento metu 22 savanoriams ant odos buvo uždedamas karštį skleidžiantis prietaisas ir prašoma įvertinti skausmo stiprumą. Vidutinis vertinimas skalėje nuo 0 iki 100 buvo 66. Tada savanoriams buvo suleista opiatų pagrindu pagamintų nuskausminamųjų. Vidutinis rezultatas sumažėjo iki 55. Kai ekspertai bandomiesiems pranešė, kad jiems suleista nuskausminamųjų, vertinimas sumažėjo iki 39. O pranešus, kad skausminamieji nebeleidžiami, nors tai buvo netiesa, skausmo vertinimas padidėjo iki 64.
Tyrimo metu savanorių smegenų veikla buvo stebima magnetinio rezonanso tomografu. Pasirodo, tada, kai žmonės manydavo, kad jiems neleidžiama nuskausminamųjų, už skausmą atsakinga smegenų dalis suaktyvėdavo. O teigiamos mintys šių smegenų dalių veiklą sulėtindavo.
„Gydytojams nereikėtų nuvertinti fakto, kad pacientų neigiami lūkesčiai gali turėti įtakos gydymo rezultatams“, – teigia tyrimui vadovavusi Oksfordo universiteto mokslininkė Irene Tracey.
