Knygoje atsiskleidžia svarbiausi lietuvių dramos teatro įvykiai, reikšmingiausi spektakliai. Režisierių Jono Vaitkaus, Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno, Eimunto Nekrošiaus, Rimo Tumino spektaklių vertinimas atskleidžia šiuolaikinio lietuvių teatro raidą ir tendencijas. Čia stebimas režisūros meistrų J. Vaitkaus, E. Nekrošiaus, R. Tumino tolesnis kelias po sovietinės sistemos žlugimo, analizuojami O. Koršunovo ir G. Varno, subrendusių jau nepriklausomoje Lietuvoje, darbai. Kadangi lietuvių teatro laimėjimai pirmiausia susiję su režisūriniu teatru, jo kaitos tašką – Atgimimo laikus ir du pirmuosius nepriklausomybės dešimtmečius – pabandyta atspindėti aptariant šių penkių režisierių kūrybą. Pagal jų personalijas ir sudaryta knyga „Teatro malonumas“.
Knygos pavadinimas – aliuzija į didįjį prancūzų literatūros ir teatro kritiką Rolaną Bartą (Roland Barthes). Jo „Teksto malonumas“ pateisina tokią „neprofesionalią kritiką“: „Tekstas pats savaime pasirenka, nukreipia į mane nematomus ekranus, gudriai paspęsdamas spąstus – savo žodyną, infomuotumą, patrauklumą“. Citatos pritaikymas teatrui kaip tekstui itin tinka ir skaitytojui įteikia raktą į šią knygą ir jos tekstus. „1988 metais prasidėjęs Atgimimas, vainikuotas nepriklausomybės atkūrimu, radikaliai pakeitė lietuvių teatro vaidmenį visuomenėje [...]. Ne išimtis buvo ir teatro kritikai. Lietuvos teatro sąjungoje nebeliko net garsiosios Teatrologų sekcijos, o daugeliui jos narių teatro kritika virto hobiu. Taip pat – ir šios knygos autoriui. Pradėjau rašyti ne iš įsipareigojimo teatro procesui, o veikiau iš įpročio, vėliau – iš malonumo, kartais atsitiktinai pamatydamas man patikusį spektaklį“ – teigia knygos autorius Valdas Vasiliauskas.
Valdas Vasiliauskas gimė 1951 m. gruodžio 10 d. Lazdijuose. Kaip teatro kritikas susiformavo savaitraštyje „Literatūra ir menas“, kuriame dirbo su pertraukomis 1973–1990 m. Už teatro kritikos straipsnius pelnė ne vieną premiją, Lietuvos teatro sąjunga 1989 m. V. Vasiliauską pripažino geriausiu sezono lietuvių teatro kritiku. Buvo ilgametis Lietuvos teatro sąjungos teatrologų sekcijos pirmininkas. Nepriklausomybės laikais pasukęs į politikos apžvalgininko ir leidybos barus (įkūrė savaitinius žurnalus „Veidas“, „TV antena“, „Ekstra“, buvo dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiasis redaktorius), neatitrūko nuo teatro, toliau rašė apie įdomiausius scenos meno reiškinius.
„Vagos“ leidykla yra išleidusi V. Vasiliausko prozos knygą „Žiemos sapnas“ (1984) ir teatro kritikos straipsnių rinkinį „Teatras be iliuzijų“ (1989). Didelį atgarsį yra sukėlusi 1995 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos išleista V. Vasiliausko politinės publicistikos knyga „Amžinasis nomenklatūros pavasaris“.
