Šį klausimą pastaruoju metu sau užduoda vis daugiau merginų ir moterų. Vienoms atsakymas akivaizdus – arba TAIP, arba NE. O štai abejojančiosioms pravers žinoti tatuiruočių pliusus ir minusus – galbūt tada priimti tinkamą sprendimą bus lengviau?
Pliusai:
• Individualumas. Sąmoningai parinktas ir tau pačiai reikšmingas piešinėlis, patyrusio specialisto perkeltas ant kūno, gali tapti ne tik mielu papuošimu, bet ir savotiška vizitine kortele. Daili tatuiruotė traukia dėmesį, išskiria tave iš minios, sudaro ryškesnį įspūdį. Tokiu atveju ypač svarbu tatuiruotės raštą ar detales sugalvoti pačiai, kad būtum tikra, jog nieko panašaus ant kito kūno nepamatysi.
• Idėjos kaip ant delno. Net ir individuali tatuiruotė paprastai parodo žmogaus priklausomybę tam tikrai kategorijai. Visų pirma, jos savininkas patraukia aplinkinių dėmesį jau vien dėl to, kad apskritai turi tatuiruotę. Neretai tatuiruotės parodo žmogaus požiūrį į tam tikras idėjas (muzikinį skonį, meilės filosofiją, gyvenimo kredo ir pan.). Taigi mažas piešinėlis gali tapti puikiu magnetuku, pritraukiančiu bendraminčius.
• Estetika. Be abejo, dėl skonio nesiginčijama. Vieniems patinka realistiški piešinėliai, kitiems – keltų motyvai ar Tolimųjų Rytų hieroglifai. Tačiau kad ir koks motyvas puikuotųsi ant tavo kūno, tatuiruotė turi būti graži – tvarkingai atlikta, deranti prie kūno vietos, ant kurios ji perkelta, ir prie savininko asmenybės. Jei šios sąlygos įvykdytos – turėsi naują dailutį aksesuarą.
• Apsauga. Daugybė žmonių darosi tatuiruotes siekdami aukštesnių jėgų apsaugos, tikėdami jų sakraline prasme. Vieniems šią apsaugą garantuoja mitologiniai simboliai, kitiems – kaligrafiškai išraitytos frazės ar pavieniai žodžiai, tretiems – tiesiog mėgstamas reikšmingas daiktas. Išsitatuiravus savo transcendentinį sargą ant kūno įsigyjamas talismanas visam gyvenimui.
• Prisiminimai. Tatuiruotė suteikia progą žmogui įamžinti įsimintiniausius jo gyvenimo įvykius. Taip įsimylėjėliai išsitatuiruoja vienas kito vardus, tėvai – vaikų vardus ar simbolius, keliautojai – įdomiausias keliones primenančius motyvus.
Minusai:
• Atsakomybė. Daugumai žmonių pats didžiausias stabdis, sulaikantis nuo tatuiruotės, yra jos ilgaamžiškumas. Iš tikrųjų emocionalus šiandienos sprendimas jau rytoj gali tapti visiškai nereikalingu balastu ar net skausmingu praeities atsiminimu. Be to, tereikia vieno netikslaus tatuiruočių meistro rankos krustelėjimo, ir tu liksi su nevykusiu piešinius ant savo kūno. Amžinai. Todėl prieš pasidarant tatuiruotę reikėtų ypač gerai apsvarstyti ar tikrai jos nori ir ar nori būtent tokios.
• Praeitis ir ateitis. Rinkdamasi piešinį tatuiruotei pamėgink užbėgti už akių laikui ir akies krašteliu žvilgtelėti į ateitį. Ar tikrai neatsitiks taip, kad šiandien tau itin reikšmingas simbolis ateity nebeteks savo prasmės? Situacija taps dar nemalonesnė, jei tavo požiūris pasikeis iš esmės. Pavyzdžiui, sporto simbolika, populiarių muzikos grupių logotipai tave lydės ne tik dabar, kai tai tikrai „veža“, bet ir po 20 metų, kai ta sritis galbūt jau bus visai nebeįdomi. Dar kebliau gali būti su ištatuiruotais mylimųjų vardais. Gal šiandien ir atrodo, kad tai – meilė visam gyvenimui, bet... sveikas protas perspėja, jog tame gyvenime nutinka visaip. Ar tikrai ir po keliasdešimties metų norėsi turėti tokį prisiminimą apie žmogų, kurį galbūt kaip tik tada visomis išgalėmis stengsiesi pamiršti?
• Amžiaus pėdsakai. Kad ir kaip nesinorėtų to pripažinti, metai bėga, atlikdami savo juodą darbelį žmogaus kūne. Oda tampa nebe tokia stangri, ji susiraukšlėja, atsiranda riebalų, keičiasi laikysena... Kartais užtenka tik įsivaizduoti ant raukšlėto suvytusio kūno seną tatuiruotę su širdele, kaip akimirksniu dingsta noras tokią darytis. Taigi jei nesi iš žmonių, gyvenančių čia ir dabar, kategorijos bei galvoji ir apie tai, kaip atrodysi po 50 metų, veikiausiai tatuiruotės – ne tau. Na, nebent labai mažytė, ir tokioje vietoje, kurią lengvai būtų galima pridengti rūbais ar plaukais.
• Skausmas. Tatuiruojant po oda suleidžiama dažų. Tai atliekama labai dažnai ir negiliai baksnojant tatuiruojamą vietą adatėle. Vargu ar galima būtų pasakyti, kad tai nepakenčiamai skausminga, bet, be abejo, viskas priklauso nuo tavo skausmo slenksčio. Jei sutinki su teiginiu, kad grožis reikalauja aukų – nebus baisu ir iškęsti tatuiravimo procedūrą. Tačiau jei alpsti, kai seselė tau leidžia vaistus – toks išbandymas gali būti pernelyg ekstremalus.
• Nesaugu. Tiesą sakant, darantis tatuiruotę visada išlieka šiokia tokia rizika. Oda gali pernelyg audringai sureaguoti į adatą, sudirgimas gali ilgai negyti. Jei dažai bus nepakankamai kokybiški, prasidės atmetimo reakcija, kas lems skausmingas žaizdas ir... sugadintą piešinį. Na, ir jau tikriausiai nebėra ko nė kalbėti, jei kartais tatuiruotė būtų atliekama nehigieniškai, nepakeitus adatos, kai nuo anksčiau kitam žmogui darytos tatuiruotės į tavo organizmą galėtų atkeliauti pačios baisiausios ligos, pavyzdžiui, hepatitas C ar net AIDS.
