15 tūkst. eurų čekis, bylojantis, kad komanda prieš du metus tapo „Lietuvos talentų“ laimėtoja, laukia savo garbingos vietos ant spalio mėnesį duris atvėrusios „Project Mayhem“ sporto studijos sienos. Su šiuo čekiu prieš fotografą vaikinams jau seniai neteko pozuoti.
„Dabar jausmas skiriasi tuo, kad suprantu, kad jis yra mūsų. Prieš du metus, kai čekis buvo mums įteiktas, viskas atrodė lyg sapnas, - šypsosi Denis. – Prisiminimai yra patys geriausi. Vos paėmus jį į rankas per kelias sekundes viską išgyvenu iš naujo: nuo choreografijos kūrimo iki repeticijų, finalo bei pergalės“.
„Keisčiausia yra tai, kad dalyvaudami „Lietuvos talentuose“ mes niekada nesakėme „jei laimėsime“, mes visada sakydavome „kai laimėsime“. Tikėjome ir žinojome, kad galime laimėti. Gal čia ir buvo mūsų sėkmės paslaptis“, - tuoj įsiterpia kitas komandos narys Andžėjus Žilo.
Svajonės pildosi
„Apie savo studiją svajojome labai seniai. Mintys apie ją atsirado dar prieš „Lietuvos talentus“. Tada repetuodavome mokykloje, kur mums leisdavo nemokamai naudotis sporto sale. Ten buvo vienas gimnastinis skersinis ir pora čiužinių, - apie komandos pirmuosius žingsnius pasakojo D. Tomkutonis. - Viskas buvo gerai, tačiau vienintelė problema buvo atstumas – mokykla yra 25 kilometrai nuo Vilniaus. Todėl besiruošiant „Lietuvos talentų“ pasirodymams atsirado stiprus noras turėti savo studiją, kur mes turėtume visą mums reikalingą įrangą“.
A. Žilo prisipažino, kad prieš atidarant studiją, buvo baimių, kad žmonėms ji pasirodys nereikalinga. „Tačiau lankytojų yra, jų daugėja. Per du mėnesius suviliojome apie keturiasdešimt žmonių, kurie čia atėję pirmą kartą, užsibūna ir nepabėga“, - šypsojosi gimnastas.
„2009-aisiais tiesiog svajojome atkartoti bent vieną triuką, kuri pamatėme internete. Grįžęs iš Latvijoje vykusio pasaulio čempionato 2011-aisiais susirašiau tikslus, kuriuos turiu įgyvendinti per du metus. Pusę iš jų pavyko įgyvendinti per pusmetį, - pasakojo D. Tomkutonis. – Tada supratau, kad reikia daugiau ir plačiau svajoti. Svajojome laimėti „Lietuvos talentus“, bet abejojau, ar pavyks tai padaryti. Laimėjome. Svajojau su komanda nuvažiuoti į Dubajų. Nuvažiavome. Net negalėjau pagalvoti, kad aplink bus tiek smagių ir gerų žmonių. Jie dabar yra šalia. Supratau, kad jei sugalvoji, reiškiasi, gali įgyvendinti“.
Su mintimis – iš Latvijos
„Buvo laikai, kai sąvokos „gatvės gimnastika“ net nebuvo. Jis atsirado, kai mes su broliu pradėjome domėtis šia veikla, išvertėme terminą „Street workout“, - pradėjo pasakojimą apie savo pomėgį, kuris virto gyvenimo būdu, Denis. Viskas prasidėjo prieš septynis metus, kai Denis su broliu internete pamatė pirmuosius gatvės gimnastikos triukus. „Be abejo, mums tada nieko nepavyko pakartoti, tačiau treniruotėje patirtas jausmas mane „užkabino“ ir privertė treniruotis toliau“. - pasakojo D. Tomkutonis.
Po dviejų metų Denis su broliu Deividu buvo pakviesti sudalyvauti pasaulio čempionate, kuris vyko Rygoje. „Pakankamai gerai pasirodėme, Deividas asmeninėje rungtyje iškovojo trečią vietą. Pamatėme, kad šis sportas yra labai populiarus Latvijoje, kur gatvės gimnastai „talentų“ konkursą laimėjo 2010-aisias. Iš kaimyninės šalies grįžome kupini motyvacijos ir energijos populiarinti gatvės gimnastiką Lietuvoje“, - sakė D. Tomkutonis.
Būtent šis užsispyrimas lėmė, kad 2012-aisiais buvo sukurta „Project Mayhem“ komanda.
Įkvėpė tėtis
A.Žilo prisipažino, kad gimnastika susidomėjo, kai pamatė savo tėtį, išdarinėjantį įvairius triukus ant skersinio. „Užsimaniau pakartoti tai, ką padarė tėtis. Žinoma, man nesigavo. Reikėjo ilgai treniruotis. Vėliau pradėjau žiūrėti vaizdo įrašus internete. Pastebėjau, kad tam skiriu vis daugiau dėmesio. Prieš keturis metus sudalyvavau varžybose, po kurių tapau „Project Mayhem“ nariu“, - šypsojosi A. Žilo.
„Mano istorija yra labai panaši: jeigu Andžėjus pamatė savo tėtį ant skersinio, tai aš pamačiau, kaip užsiiminėja pats Andžėjus, - juokėsi Robertas Polonski. – Vieną vasaros dieną tiesiog jį pamačiau prie skersinio kieme. Jis „kapojo“ prisitraukimus. Pamaniau, kad ir man reikia pasirodyti: vienas, antras prisitraukimas, išspaudžiau trečią... Andžėjus pradėjo triukus daryti, nusprendžiau, kad to aš tikrai nebandysiu“.
Tačiau Robertas susidomėjo. „Atsirado noras patobulėti fiziškai. Tuometu buvau liesas... Na, ir dabar nesu labai raumeningas, bet nesiskundžiu. Užsiiminėjome dviese, laikui bėgant mūsų gretos augo. Sužinojome, kas yra internetas, kur radome daug informacijos, - pasakojo Robertas. – Tikras „draivas“ prasidėjo, kai Andžėjus iškovojo pirmą vietą Lietuvos varžybose, o aš likau ketvirtas. Nusiminiau, bet užsispyriau. Kiek vėliau du metus iš eilės tapau šalies čempionu ir pradėjau dalyvauti pasaulio čempionatuose“.
„Eini ir darai“
Prieš metus R. Polonski pasaulio čempionate buvo antras. „Tikėjausi šiais metais būti pirmas, tačiau Lietuvoje buvau tik antras. Nusivyliau. Bet po truputį grįžtu į trasą, tai reikės vėl „taškyt“ iš širdies, - juokėsi Robertas.
Alberto Naimovič pažintis su gatvės gimnastika prasidėjo nuo draugo. „Tiesiog mane sudomino visi jo daromi triukai. Pradžia nebuvo pati sunkiausia, galėjau ir porą prisitraukimų padaryti ir tą vieną „vilkelį“ kažkaip iššoviau, - šypsojosi Albertas. – Ar nebijojau bandyti daryti triukus? Jaunystėje, manau, niekas neturi tos baimės: galvos nėra – eini ir darai“.
„Mes ilgai laukėme „Lietuvos talentų“ – grįžau iš pasaulio čempionato ir žinojau, kad mums reikės pabandyti sudalyvauti, tačiau 2012-2013-aisiais projektas nevyko. Kai tik pamatėme reklamą, kad projektas vyks, matyt, patys pirmieji užpildėme anketą. Dabar suprantu, kad gerai, kad „talentų“ nebuvo anksčiau ir mes neturėjome progos dalyvauti. Tada dar nesupratome vienas kito iš pusės žodžio. Sudalyvavome pačiu laiku“, - sakė D. Tomkutonis.
