Dviejų dalių koncerte „Auksiniai G. Puccini operų puslapiai“ pasirodys solistai Loreta Ramelienė, Aurimas Raulinavičius ir Mindaugas Rojus. Renginį ves jo iniciatorius maestro Eduardas Kaniava. Prie teatro orkestro vairo stos net du dirigentai – Dainius Pavilionis ir Karolis Variakojis.
G. Puccini aukštumos – pasiekiamos
„G. Puccini muzika gali būti atliekama tomais. Šįkart mes prisiliesime tik prie „auksinių“ jos puslapių. Koncerto klausytojams pristatysime jaunus ir labai talentingus Klaipėdos muzikinio teatro solistus – sopraną Loretą Ramelienę, tenorą Aurimą Raulinavičių ir baritoną Mindaugą Rojų – kurie tikrai pajėgūs susidoroti su šia sudėtinga muzikine medžiaga“, - įsitikinęs E. Kaniava.
Koncerto programoje skambės ištraukos iš G. Puccini operų „Toska“, „Bohema“, „Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“, „Madam Baterflai“. Verčiant paskutiniuosius „Auksinių G. Puccini operų puslapius“, klausytojų lauks ir nedidelė staigmena – garsioji Kalafo arija „Nessun dorma“ iš operos „Turandot“ bus atlikta kiek kitaip, nei įprasta.
Pasak renginio iniciatoriaus ir jo vedėjo, rasti jungtis tokiai ryškiai ir sodriai programai gana sudėtinga. Nors operų turinys koncerto metu nebus išsamiai atpasakojimas, maestro E. Kaniava žada klausytojus supažindinti su kiek platesniu jų sukūrimo kontekstu – juolab, kai G. Puccini muzika koncerte skambės tik originalo, t.y. italų kalba.
Sielos muzika
„G. Puccini buvo genialus kompozitorius, kiekvieną žmogišką jausmą sugebėjęs perteikti savo muzikoje. Šiandien, kai vis dažniau pasigirsta kalbos, jog operos žanru sudominti publiką sudėtinga, tokie koncertai, kaip šis padeda pratinti klausytoją, žiūrovą prie rimtosios muzikos. Juk G. Puccini šedevrai negali palikti abejingų,“ – įsitikinusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Loreta Ramelienė.
Uostamiesčio teatro baritonui Mindaugui Rojui koncerto „Auksiniai G. Puccini operų puslapiai“ repeticijas pastaruosius keletą mėnesių teko derinti su darbu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Ten šiuo metu jis dalyvauja tarptautiniame G. Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“ pastatyme.
„G. Puccini kūrinių koncerte italų kalba atliksiu arijas ir duetus, Vilniuje – visą G. Rossini operą. Abiem atvejais pastangų įdėjau daug, todėl tikiuosi, kad ir publika liks patenkinta“, - vylėsi M. Rojus.
Kalbėdamas apie garsiausių pasaulio operos meistrų muziką, solistas pažymėjo, jog G. Puccini ir, žinoma, R. Wagnerio kūriniai reikalauja bene daugiausiai profesinių įgūdžių ir pasiruošimo. „Man „Auksiniai G. Puccini operų puslapiai“ – tai puiki proga prisiminti ko mokiausi, grįžti prie klasikinės dainavimo sampratos ir atlikti išties nuostabią muziką“, – sakė M. Rojus.
Pasak Klaipėdos muzikinio teatro solisto Aurimo Raulinavičiaus, dainuoti G. Puccini – ne tik džiaugsmas, bet ir iššūkis. „Kompozitorius puikiai žinojo dainininko balso ypatybes, mokėjo perteikti kraštutinių balso diapazono ribų grožį. Šioje muzikoje dainininkas turi nevaržomą laisvę skleistis. Kita vertus, būtinas susikaupimas, puiki technika, kontaktas su dirigentu, orkestru, galiausiai – gera fizinė forma“, – įsitikinęs jaunasis tenoras. Per meilę, gėrį ir grožį
Tarptautinės kultūros dienos ištakos siekia 1935 m., kuomet balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidentas F. Rooseveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo karo atveju. Vadinamasis N. Rericho paktas buvo pirmasis tokio pobūdžio tarptautinis susitarimas, jį pasirašiusioms šalims galiojantis iki šiol. Šio pakto pagrindais rėmėsi ir 1945 m. sukurta UNESCO organizacija.
N. Rericho taikos per kultūrą idėją papildė Taikos vėliava – baltame fone esantys trys raudoni skrituliai, apjuosti raudonu žiedu, simbolizuojantys meilę, gėrį ir grožį. Tiesa, keičiantis laikmečiui Tarptautinė kultūros diena įgavo vis daugiau prasmių. 2006 m. Lietuvos Respublikos Seimui šią dieną įteisinus kaip atmintiną, Kultūros diena kasmet minima ir mūsų šalyje.
