Sprendimas palaidoti žmogų gyvą kaip mirties bausmės arba kankinimo būdas buvo taikytas senovės Romoje. Jeigu Vestalė (romėnų deivės židinio globėjos Vestos mergelė žynė, vaidilutė, saugojusi šventąją Vestos ugnį Romoje) sulaužydavo nekaltybės įžadą, ji būdavo užkasama gyva; į kapą jai įdėdavo maisto ir vandens vienai dienai. Tokią žiaurią bausmę patyrė ir daugelis krikščionių kankinių.
Viduramžių Italijoje taip būdavo baudžiami neatgaulaujantys žmogžudžiai.
Kad būtų palaidoti gyvi žmonės, per apsirikimą palaikyti mirusiais, - labai reti atvejai. Šiuolaikinė medicina tokią galimybę atmeta visiškai.
Vestalė už nekaltybės įžado sulaužymą būdavo gyva užkasama į kapą
Vestalė už nekaltybės įžado sulaužymą būdavo gyva užkasama į kapą
Vis dėlto šis siužetas buvo labai paplitęs 18-20 amžių kultūroje. Ypač jį mėgo amerikiečių rašytojas fantastas Edgaras Allanas Poe (1809 sausio 19 d. - 1849 m. spalio 7 d.), kurio 200-ąsias gimimo ir 160-ąsias mirties metines šiemet minime.
Edgaras Poe ir mirties tema
Dominuojančios Poe kūrybos temos - beviltiškas gyvenimo košmaras, pasaulis kaip beprotnamis, žiaurumas, mirtis, irimas, prisikėlimas iš mirusiųjų ir gedėjimas.
Gražios moters mirtis paslaptingomis aplinkybėmis - vieno iš geriausių Poe apsakymų "Ligeia" (1838 m.) siužetas. Kituose pasakojimuose dominuoja mylimosios netektis ("Eleonora", "Morella" ir kt.), atsiradusi Poe kūryboje dar gerokai anksčiau, nei mirė jo mylima žmona Virginija Eliza Clemm Poe.
Psichikos susidvejinimas, potraukis nusikalsti, griauti ir naikinti, metapsichozė, telepatija... Šie bruožai būdingi Poe herojams.
Pagrindinis rašytojo herojus Roderikas, įvairiai kartojamas keliuose apsakymuose - tai nervingas, liguistai viską vertinantis mąstytojas, mėgstantis retas knygas; atsiskyrėlis, bijantis gyvenimo.
Poe herojė - paslaptinga, išmintinga, graži mirštanti moteris.
Virginija Eliza Clemm ištekėjo už 27-erių metų savo pusbrolio Edgaro Poe būdama 13-os metų. Sulaukusi 25-erių, ji mirė nuo tuberkuliozės
Jie abu bejėgiai baisaus gyvenimo akivaizdoje. Kiekvienas iš jų - kokios nors įkyrios minties auka, bet ne gyvi žmonės su realiais jausmais ir aistromis, o kone sąlygiškos figūros, schemos, kurioms tik genialaus menininko meistriškumas įkvepia gyvasties.
Poe nesidomėjo normalaus žmogaus normaliu charakteriu, jo psichologija ir buitimi, - jį domino tik tai, kas neįtikima, anormalu. Savo stiliumi - kompozicija, žodžių parinkimu, pasakojimo logika - jis sąmoningai siekė iš anksto suplanuoto efekto, paralyžiuojančio skaitytoją kulminacijoje. Ne veltui Poe rinkosi tokius siaubingus momentus kaip gyvo žmogaus palaidojimas, užmūrijimas.
Palaidotas dukart
Edgaras Poe buvo rastas kliedintis Baltimorės gatvėje 1849 metų spalio 3 d. Mirė nuvežtas į Vašingtono Koledžo ligoninę spalio 7-ąją. Visi jo medicininiai įrašai, įskaitant ir mirties liudijimą, dingo.
Tuometiniai laikraščiai rašytojo mirties priežastį įvardijo kaip "smegenų paralyžių", veikiausiai turėdami galvoje alkoholizmą. Vėliau atsirado daugybė spėliojimų, jog tai galėjo būti širdies liga, epilepsija, sifilis, cholera... Tačiau tikroji rašytojo mirties priežastis lieka neaiški.
Po žmonos Virginijos mirties Edgaro Poe dveji paskutiniai gyvenimo metai buvo blaškymosi, alkoholizmo, kliedesių, kritimo, sielvarto ir priešų šmeižimo metai. Šiame fone jis vis dėlto sugebėjo išleisti keletą genialių kūrinių.
Į Poe laidotuves atėjo septyni žmonės.
Šiemet, praėjus 160 metų po pirmųjų laidotuvių, Baltimorės miestas surengė jam antrąsias laidotuves. Į jas panoro atvykti tiek jo talento gerbėjų, kad miesto valdžia turėjo organizuoti dvi ceremonijas
Tikroji Edgaro Poe mirties priežastis liko neaiški
FAKTAI
Karstai su gelbėjimosi priemonėmis (angl. Safety coffin) palaidotiems gyviems iš tikro gaminami ir patentuojami nuo antrosios 19 amžiaus pusės.
Šios priemonės leidžia palaidotam per klaidą paduoti signalą kitiems žmonėms arba savarankiškai išsikapstyti iš kapo.
Tačiau kad tokios priemonės iš tiesų būtų kam nors padėjusios, įrodymų nėra.
