Rugsėjo 23 d., šalies kino teatruose pradėtas rodyti ambicingiausiu pastarojo dešimtmečio lietuvišku kino filmo vadintas „Tadas Blinda. Pradžia“ kol kas visiškai pateisina kūrėjų lūkesčius: istorinį nuotykių filmą vien per premjerinį savaitgalį pamatė daugiau nei 40 tūkts. žmonių, kurių dėka surinkta 510 tūkst. litų.
Nejaugi filmas toks geras, kad dauguma žiūrovų neturi prie ko prikibti? Siekdamas išsiaiškinti tai Balsas.lt nusprendė pasiteirauti kino teatre apsilankiusių žmonių, kokias kritines pastabas apie „Tadas Blinda. Pradžia“ filmą jie gali įvardinti, o gautus komentarus klausimų forma pateikėme juostos režisieriui Donatui Ulvydui.
Filmuojami gamtos vaizdai – visur vienodi
Į klausimą, kodėl filme rodomi Aukštaitijos regionio vaizdai, nors T. Blinda maištavo Žemaitijoje, filmo režisierius atsakė paprastai ‒ aplinka tiesiog nesiskiria. „Manome, kad tai tiesiog nėra aktualu. Tai nei gadina filmą, nei daro jį geresnį“, ‒ komentavo jis argumentuodamas tuo, kad ne vienas Holivudo filmas buvo filmuojamas Lietuvoje ir klausimų dėl to niekam nekyla.
Kaip tvirtino vienas iš Balsas.lt kalbintų žiūrovų, filme kiekviena tauta kalba savo kalba, tačiau kažkokiu mistiniu būdu vieni kitus supranta. Anot D. Ulvydo, tokia situacija tuo metu buvo visoje Lietuvoje, o tiems, kurie nežino istorijos tai puiki proga su ja susipažinti. Režisieriaus teigimu, scenų, kuomet vienu metu būtų bendraujama skirtingomis kalbomis, filme nėra.
Įtarimų kai kam kelia ir tai, ar veikėjų kostiumai atitinka laikotarpį. Ar nėra Kristinos suknelė pernelyg laisva ir atvira, kad atitiktų devyniolikto amžiaus septintojo dešimtmečio stilių? „Visi kostiumai buvo pasiūti pagal tą laikmetį geriausios aprangos istorikės ir dizainerės rankomis“, ‒ užtikrino D. Ulvydas.
Tikro veiksmo filmo scenarijus
Pastabų sulaukė ir filmo scenarijus, kurį kai kurie žiūrovai įvardijo kaip nenuoseklų, trūkinėjantį ir turintį pernelyg daug neužbaigtų vidinių siužeto linijų. „Toks scenarijus įdomus, mes taip nufilmavome filmą ir matome, kad jis yra įdomus ir daugiau nei 100 tūkst. žiūrovų“, ‒ kino teatrų lankomumo skaičiais savo pasirinkimą argumentavo režisierius pabrėždamas, kad tai yra tikro veiksmo filmo siužetas.
Masinėse kovos scenose vienu metu į mūšį stoja daugiausiai dešimt žmonių. Nors kai kam tokie vaizdai gali atrodyti nykiai, D. Ulvydo teigimu, susidoroti su šia sudėtinga užduotimis kūrybinei grupei pavyko puikiai. „Daryti masines scenas yra labai brangu, bet kino menas naudojant montažą ir visas pagalbines priemones – tai visų pirma menas išgauti emociją turimomis sąlygomis. Manome, kad įspūdį, jog vyksta masinės kautynės, mes išgavome“, ‒ sakė jis pridurdamas, kad jei tas įspūdis būtų stipresnis, tai jau būtų melas prieš istoriją, nes tuometinėje Lietuvoje nebuvo riaušių, kuriose kovotų tūkstančiai.
Ką sužinojote apie Tadą Blindą?
Bene daugiausiai pastabų sulaukė paties Tado Blindos personažo pateikimas. Pagrindiniams filmo herojui nėra skirtas joks pristatymas, neįvardijami jokie artimieji ir tik keletas draugų, nors sprendžiant pagal filmo pavadinimą, jame apie turėtų būti kalbama itin daug. „Dabar, kai turime pilnas sales žiūrovų, galime daryti išvadą, kad filmas pakankamai įdomus. Žmonėms reikia momentinių įvykių ir reakcijų į juos, o ne ilgų dokumentinių pasakojimų, kurie mūsų manymu, būtų mažiau įdomūs nei tie, įvykiai, kuriuos mes rodome“, ‒ kalbėjo D. Ulvydas.
Komercinė filmo sėkmė kol kas visiškai atitinka lūkesčius, tačiau tam, kad filmas pasiektų kūrėjų užsibrėžtą 2 mln. uždarbį, pilnas sales jis turi rinkti dar ilgą laiką. „Dar turime daug savaičių laukti ir žiūrėti, kiek žmonių eis į kiną, kiek pasakos vieni kitiems apie filmą. Kol kas tai yra startas, pirmas kėlinys“, ‒ pabrėžė D. Ulvydas.
Sukurti lūkesčius ir juos patenkinti
D. Ulvydo teigimu, kol kas sunku pasakyti, kad filmas taps madas diktuojančiu reiškiniu ar tik vienkartiniu produktu. „Kalbėti apie T. Blindą, diskutuoti apie jį, rašyti ir domėtis ‒ tai jau tapo aktualija, apie kurią daug kas kalba. Kitaip tariant, mes dirbome ne veltui – buvome išgirsti“, ‒ komentavo režisierius.
Anot „Tadas Blinda. Pradžia“ režisieriaus, viskas buvo organizuota taip, kaip kino industrija ir turėtų veikti nuolatos įtraukiant žiniasklaidą, kitas viešinimo priemones, rodant vadinamuosius „tyzerius“. „Sukūrėme žiūrovams lūkesčius, o dabar gauname atsiliepimus, kad tie lūkesčiai buvo patenkinti“, ‒ sakė D. Ulvydas.
