Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt
Labai daug jaunų žmonių prisijungia prie tam tikrų grupių, kur jiems daug lengviau atsiskleisti, rasti bendraminčių ir parodyti savo nepritarimą nusistovėjusioms visuomenės normoms, sako Vilniaus universiteto studentė Raminta Grinkevičiūtė, tyrinėjusi „swag“ grupę. „Nors iš pradžių atrodo labai paviršutiniški, bet „swagai“ turi ir savo filosofiją, kurią išreiškia žodžiu YOLO („You only live once“ – tu gyveni tik kartą). Tai rodo – mes gyvename kartą, todėl esame tokie atsipalaidavę, nemėgstame suvaržymų ir konservatyvių pažiūrų“, – kalba ji.
R. Grinkevičiūtės nuomone, gyvenimas šia akimirka gali būti minusas – skubantis ir neturintis stabdžių žmogus galiausiai gali atsitrenkti į sieną. Tačiau, pastebi ji, gali būti ir taip, kad tokiems žmonėms kaip tik pavyks pasiekti tai, ko jie trokšta.
– Kas yra „swag“ judėjimas?
– „Swagą“ labai sunku apibūdinti. Tai atsirado kaip vizuali estetikos forma, tam tikras jaunimo stilius ir iš pradžių labai priminė reperių įvaizdį. „Swag“ merginos dėvi trumpas palaidines iki bambos, trumpus šortus ir būtinai kepuraitę su snapeliu, kuri yra būtina „swago“ įvaizdžio dalis. Taip pat jie turi daug įdomių simbolių, pavyzdžiui, mėgstama fotografuotis su žaisliniais šautuvais, turi daug aukso imitacijos papuošalų – grandinių, žiedų, auskarų. Kai kurie netgi užsiklijuoja folija dantis, kad atrodytų, jog ir dantys yra auksiniai.
Iš pradžių tai atrodo labai paviršutiniška, bet „swagai“ turi ir savo filosofiją, kurią išreiškia žodžiu YOLO („You only live once“ – tu gyveni tik kartą). Tai rodo – mes gyvename kartą, todėl esame tokie atsipalaidavę, nemėgstame suvaržymų ir konservatyvių pažiūrų.
– Kokia šio judėjimo priešistorė?
– Visa tai atkeliavo iš amerikiečių juodaodžių kultūros – užtenka pasižiūrėti į dabartinės kartos reperių įvaizdį. Anksčiau repas buvo visai kitoks, dainų žodžiai buvo prasmingi, o dabar jų įvaizdis toks, kaip „swago“ jaunimo: jie agresyvūs, demonstruoja turtą, pasitikėjimą savimi, seksualumą. Taip kuriamas juodaodžio, atsigriebiančio už patirtas socialines nuoskaudas, įvaizdis. Beje, dar visai neseniai juodaodžiai Lietuvoje būdavo diskriminuojami, o dabar padėtis pasikeitė – dažnai jauni žmonės juos idealizuoja, tad ir jų kultūra tapo siekiamybe.
– Kodėl tai tapo siekiamybe?
– Visos subkultūrinės raiškos ateina per muziką. O „swagą“ propaguojantis jaunimas kažkiek susijęs su repu, hip hopu. Tačiau „swago“ negali priskirti kažkokiai konkrečiai subkultūrai, tai – gyvenimo būdo filosofija. Be to, viskas labai greitai kinta ir dabar „swagas“ jau numenkėjęs, tapęs popkultūros dalimi, netgi atsibodęs, nors kiek anksčiau jis buvo keistas, rėžiantis akį, įdomus, kažkam grubus, nesuprantamas. Jį galima palyginti su emo kultūra, kuri labai greitai dingo.
– Kokia jų gyvenimo būdo filosofija?
– Gyvename kartą – YOLO. Jie sako „bėgame iš pamokų, nes YOLO“. Tarkim, jų požiūris toks, kad, baigus mokyklą, nesinori gyventi pagal standartus: būtinai įstoti mokytis toliau, kažką baigti, sukurti šeimą, susirasti darbą. Tie žmonės daro tai, ką nori daryti dabar. Pavyzdžiui, nori atidaryti savo parduotuvę, ir atidaro, nors jiems 19 metų, nes YOLO – reikia džiaugtis gyvenimu.
– Tyrinėjote ir hedonizmo aspektus. Ką pastebėjote?
– Hedonizmas – filosofijos teorija, kuri išreiškia gyvenimiškus malonumus: gyvenu ir jaučiu malonumą per patirtį. YOLO – visiškai hedonistinė išraiška, leidžianti mėgautis akimirka. Iš dalies tai ir minusas, kad jie labai skuba, ekstremaliai žengia į priekį, nepasikliauja jokiais stabdžiais. Kita vertus, jiems galbūt ir pavyksta. Tačiau, ar jie kažką pasieks, ar atsitrenks į sieną, bus matoma tik po kelerių metų.
– Ar tas maištingumas nėra būdingas visam jaunimui?
– Taip, visi prieš kažką maištauja. „Swago“ įvaizdis labai ryškus, daug spalvų, detalių, jie tiesiog „rėkia“ norėdami parodyti, kad Amerikoje, taip apsirengę, nebūtų išskirtiniai, o Lietuvoje – jau kažkokie kitokie, nes per daug seksualūs, per ryškūs. Tai – tam tikra maišto forma. [...]
Tačiau dabar „swago“ įvaizdis – populiariosios kultūros dalis, nes prieš dvejus metus paprastoje parduotuvėje tikrai nebūtume radę marškinėlių su užrašais YOLO ar „swag“. Tai vartotojiškumo bruožas, kurio neišvengia nė viena kultūrinė raiška. Be to, tai įrodymas, kad populiarioji kultūra labai greitai viską „suvalgo“, ir tada laukiame kažko naujo.
– Ką duoda priklausymas grupei? Ar visi jauni žmonės stengiasi priklausyti kažkuriai grupei?
– Labai daug jaunų žmonių prisijungia prie tam tikrų subkultūrinių grupių, priklausomai nuo socialinės padėties, gyvenimo būdo. Tarkim, jaunuolis išgyvena kažką blogo, kažko ieško, tada jam norisi rasti bendraminčių grupę, kurioje daug lengviau atsiskleisti, kuri nėra didelė ir yra savita.
Daugelis antropologų, kurie analizuoja tas grupes, sako, kad priklausymas grupei padeda išspręsti tam tikras asmenines, psichologines problemas, išgyventi savo trūkumus, nusivylimus. Grupei priklausantys žmonės nėra tiesiog draugai – juos sieja bendravimas, bendras kultūrinis požiūris, muzika, kuri taip pat labai daug duoda kiekvienam žmogui.
