Iškilus politikei Julijai Tymošenko, Ukrainoje vėl tapo madingos tradicinės kasos. Daugybė moterų Vakaruose taip pat bando mėgdžioti ukrainietės politikės šukuoseną, todėl vis daugiau rytų europiečių parduoda savo kasas. Plaukų verslas klesti.
Garsiojoje Soročincų mugėje yra visko. Taip prieš daugiau kaip pusantro šimto metų parašytoje apysakoje tvirtino Ukrainos kaime gimęs rašytojas Nikolajus Gogolis. Tik viena Gogolio laikais būtų buvę neįsivaizduojama: kad mugėje būtų superkami plaukai. Ieškoma ilgų šviesių plaukų – lino, kviečių, šiaudų atspalvio, labai paklausūs medaus spalvos, tinka ir pelenų spalvos arba rusvi. Centrinė Ukraina, kur yra Soročincai, seniai tapo prekiautojų plaukais iš Vakarų Europos ir JAV, tiekiančių plaukus perukų gamintojams ir kirpykloms, traukos centru. Būtent kaime daug merginų dar nešioja kasas, o aplink galvą apsuktų kasų vainikas vėl tapo madingas politikos arenoje pasirodžius J.Tymošenko. Daugelyje kaimų vėl prisiminti seni liaudiški plaukų priežiūros receptai, tarkime, trinkti plaukus tamsiuoju alumi arba bent kartą per savaitę įtrinti į galvos odą žalią kiaušinį.
Natūralūs šviesūs sveiki plaukai naudojami plaukams priauginti: sruogelė po sruogelės jie pritvirtinami prie tikrųjų klientės plaukų arba priklijuojami tiesiog prie galvos odos. Didžiausia šios paslaugos rinka yra JAV ir Vokietija. Vakarų grožio salonuose pasiturinčios klientės už naują šukuoseną kloja 1000 eurų ir daugiau. Nors kainos ir didelės, norinčiųjų ilgų plaukų šukuosenos skaičius auga. O ukrainietės, „plaukų agentui“ siūlančios savo galvos puošmeną, gauna vos saujelę eurų. Parduoti plaukus moteris verčia ekonominiai sunkumai, tarkime, kai reikia išleisti vaiką į mokyklą, pirkti jam knygų ir uniformą. Atlyginimai šalyje yra maži, nedarbas didelis. Prie daugelio pastatų Ukrainoje kabo lapeliai su “agento" sąlygomis: ieškoma šviesių arba rusvų, mažiausiai 30 cm ilgio plaukų. Paskui kirpykloje susitariama dėl kainos ir kasa nukerpama. Ateina ne tik jaunos ukrainietės, vis daugiau senyvo amžiaus moterų atneša kasas, kurias nusikirpo prieš keletą dešimtmečių ir saugojo kaip jaunystės atminimą - juk plaukai negenda.
Daugelis vadinamųjų agentų yra amerikiečio Davido Elmano, Kijeve įsteigusio didmeninės prekybos plaukais įmonę, darbuotojai. Anksčiau šis vyras, kurio protėviai yra kilę iš Rytų Europos, į JAV tiekdavo perukus, tačiau jau keletą metų klesti šviesių kasų verslas. „Paklausa yra didelė, bet negaliu pristatyti daugiau kaip 150 kg šviesių plaukų per savaitę“, – sako Elmanas. Tokių verslininkų kaip Elmanas yra ir Rusijoje, pavyzdžiui, Aleksejus Kuznecovas. Jo firmos „Belli Capelli“ („Gražūs plaukai“) apyvarta 2009 m. siekė 16 milijonų JAV dolerių, firmos būstinė Mosalsko mieste, esančiame netoli Maskvos, nuolat prikrauta dėžių, kuriose saugomas „rusiškas auksas“, kaip šviesius plaukus vadina Kuznecovas. Rusija yra didžiausia šios subtilios prekės eksportuotoja į Vakarus. Firma visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje sukūrė „blondinių žvalgų“ tinklą. Jie savo skelbimus palieka kirpyklose, skelbiasi vietos spaudoje arba tiesiogiai verbuoja ilgaplaukes, ilgakases moteris. Supintos storos kasos tarp klienčių iš Vakarų šiuo metu yra paklausiausia prekė.
Tiesa, J.Tymošenko su šia prisegamų plaukų mada neturi nieko bendra. Kai kartą per spaudos konferenciją amerikietis korespondentas jos tiesiai paklausė, ar kasa esanti tikra, ji kuo ramiausiai vieną po kito išsitraukė smeigtukus iš šukuosenos ir plaukai visu ilgiu nuvilnijo jai per nugarą. Visiems tapo akivaizdu – kasa yra tikra. Tačiau plaukų supirkėjų ji nesudomintų, nes medaus spalva jie yra nudažyti, o iš prigimties yra „lazdynų riešuto spalvos“, kaip juos būtų apibūdinęs rašytojas Gogolis.
