Aldona Janušauskaitė-Dausienė
Vasario mėnesį skaudi žinia sukrėtė kino pasaulį – po sunkios ligos mirė aktorė Aldona Janušauskaitė-Dausienė, ėjusi 82-uosius metus.
Pasak Lietuvos nacionalinio dramos teatro, tai buvo viena ryškiausių vyresnės kartos aktorių, sukūrusi keliasdešimt įsimintinų vaidmenų.
Tarp svarbiausių Janušauskaitės vaidmenų – Veronika (A. Vienuolio „Paskenduolė“,1967), Rita (E. Filippo „Cilindras“, 1969), Morta (Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, 1969), Ieva (Just. Marcinkevičiaus „Katedra“, 1971), Nataša (M. Gorkio „Dugne“, 1975), Milda (J. Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo metas“, 1978) ir kiti.
Aktorė Lietuvos kino studijoje įgarsino nemažai filmų, Lietuvos radijuje įskaitė dešimtis lietuvių ir užsienio autorių kūrinių, jos balsas skambėjo ir iki dabar skamba laidoje „Vakaras su knyga“.
1976 metais aktorei buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės vardas.
Rimas Tuminas
Kovo pradžioje buvo paskelbta apie Lietuvos teatro režisieriaus Rimo Tumino mirtį. Jis ėjo 73-iuosius metus, o pastaraisiais metais sirgo onkologine liga.
R. Tuminas pastatė daugiau nei 60 spektaklių pagal Rusijos, Lietuvos kitų šalių dramaturgų kūrinius, jo darbai buvo rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose.
Jis nuo praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio dirbo pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedroje, taip pat yra dėstęs Vilniaus dailės akademijoje.
R. Tuminas buvo vienas Vilniaus mažojo teatro steigėjų, 1994 metais jis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Jis daugiau nei dešimtmetį yra dirbęs Rusijoje, gavęs šios šalies apdovanojimų.
Domantas Ruplėnas
Kovą pasklido liūdna žinia ir apie humoristo, „Dviračio šou“ kūrėjo Gintaro Ruplėno sūnaus Domanto mirtį. Vyrui buvo 34-eri.
Praėjus kelioms dienoms po didžiulės netekties, velionio mama Dalia Ruplėnienė atskleidė sūnaus mirties priežastį.
„Šiandieną, pasitarę, norint išsklaidyti įvairius žmonių svarstymus, nusprendėme parašyti mirties priežastį. Medicininiais terminais tai buvo ūminis kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimas, plaučių arterijų trombembolija.
Žalingi įpročiai: rūkymas, didelis jautrumas. Visgi, ne apie tai dabar, mes visi dabar esame perėjime ir ne visi jį atlaiko. Kažko pabaiga yra kitko pradžia“, – rašė ji.
Gintaras Zdebskis
Kovą Lietuva neteko ir dainų autoriaus, buvusio radijo stoties „Lietus“ vadovo Gintaro Zdebskio. G. Zdebskis žinomoje radijo stotyje dirbo du dešimtmečius, generalinio direktoriaus ir programų redaktoriaus pareigas paliko 2019-aisiais.
„Ačiū už visus kūrinius, kuriuos parašėte man per 18 metų, daug hitų tokių kaip „ČIGONO MEILĖ“, „NEKALTINU SAVO LIKIMO“ „VERKĖ SMUIKAS“. Esate ir liksite fenomenas, visų laikų geriausias kompozitorius, tekstų autorius, tokių daugiau nebus!“ – sukrėstas šios žinios rašė atlikėjas Radži.
Danutė Dirginčiūtė Tamulienė
Kovo mėnesį po sunkios ligos taip pat mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė.
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ji dirbo 1966–2008 m., ilgametė operetės primadona atliko visus pagrindinius vaidmenis šio žanro spektakliuose, dainavo ir kitų žanrų spektakliuose, sukūrė daugiau nei penkiasdešimt vaidmenų.
Už kūrybinę veiklą ir sukurtus vaidmenis Danutė 1980, 1985, 1986, 1990 m. pagerbta Lietuvos Kultūros ministerijos ir Kauno miesto garbės raštais.
2007 m. Danutei suteiktas tais pat metais įsteigtas Kauno valstybinio muzikinio teatro apdovanojimas – auksinis Garbės ženklas; 2007 m. ji pelnė „Auksinį scenos kryžių” už antro plano moters vaidmenį – Kunigaikštienė Kudenštain I. Kálmáno operetėje „Grafaitė Marica“.
2009 m. D. Dirginčiūtei įteiktas LDK Gedimino ordino medalis, o 2012 m. – LR Kultūros ministerijos apdovanojimas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 2017 m. D. Dirginčiūtei įteiktas Kauno teatralų apdovanojimas Padėkos Fortūna.
Nijolė Sadūnaitė
Pirmąją Šv. Velykų dieną Lietuvą apskriejo žinia apie sovietmečio disidentės, vienuolės Nijolės Sadūnaitės mirtį. Ji ėjo 86-uosius metus.
Aktyvi antisovietinė veikėja N. Sadūnaitė 1975 metais sovietų režimo buvo nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą.
Vienuolės kelią po mokyklos pasirinkusi moteris buvo nuteista trejus metus kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir po to dar trejiems metams tremties.
Grįžusi į Lietuvą N. Sadūnaitė vėl įsitraukė į „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybą, dėl to buvo toliau sovietų saugumo persekiojama.
1987 metų rugpjūčio 23 dieną ji su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje paminėti Ribentropo ir Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas.
Vytautė Žilinskaitė
Balandžio pradžioje mirė rašytoja, prozininkė Vytautė Žilinskaitė (1930-2024). Ji pasaulį paliko sulaukusi 93 metų.
V. Žilinskaitė suaugusiųjų literatūroje garsi kaip daugybės kandžių humoreskų rašytoja, satyrikė. Vaikų literatūroje žinomi jos apsakymai, literatūrinės pasakos, eilėraščiai ir kelios pjesės.
Vieni žinomiausių rašytojos kūrinių vaikams – „Melagių pilis“, pjesių rinkiniai „Stebuklingas apsiaustas“, „Berniukas iš albumo“, literatūrinių pasakų rinkinys „Robotas ir peteliškė“, pasakų ir apsakymų rinkinys „Radinių namelis“, apysaka paaugliams „Kintas“, kuri 2008 m. įtraukta į IBBY garbės sąrašą.
Kūryba versta į anglų, vokiečių, lenkų, čekų, slovakų, rusų, bulgarų, portugalų, moldavų, vengrų, latvių ir kt. kalbas. V. Žilinskaitė buvo apdovanota LSSR valstybine premija (1972, 1979), 2005 m. jai įteiktas Gedimino ordino Riterio kryžius, 2007 m. – Vaikų literatūros premija.
Gediminas Kirkilas
Balandžio mėnesį pasiekė dar viena netikėta žinia – mirė buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Jis ėjo 73-uosius metus. Paaiškėjo, kad politiko mirties priežastis – insultas.
1990 m. G. Kirkilas išrinktas Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) pirmuoju pavaduotoju ir keletą metų priklausė šiai politinei jėgai. Nuo 2001 m. tapo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariu, 2007-2009 m. pirmininkavo socialdemokratams.
Politikas buvo renkamas į Seimą nuo 1992 m. ir dirbo parlamente keletą kadencijų – iki 2020 m. 2017 m. lapkritį pasitraukė iš socialdemokratų gretų.
G. Kirkilas vadovavo Vyriausybei 2006-2008 m.
G. Kirkilas 2003 m. buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, po metų – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
Aušrys Kriščiūnas-Tynta
Birželio pabaigoje mirė visuomenininkas, politikas, šou žvaigždė Aušrys Kriščiūnas-Tynta. Vyrui buvo 56-eri.
Iš viešo gyvenimo jis jau kurį laiką buvo dingęs, naujienų portalo tv3.lt žiniomis, vyras sirgo onkologine liga.
A. Kriščiūnas buvo aktyvus TV laidų dalyvis, scenaristas. Dalyvavo laidoje „Tegyvuoja karalius“, buvo realybės šou „Baras“ vedėjas.
Įkūrė grupę „Belmondo“, buvo „Išjunk šviesą“ vadybininkas.
Vyras buvo žinomas ir dėl savo politinės veiklos – 1990–2020 m. buvo partijos „Jaunoji Lietuva“ narys, nuo 2020 m. partijos Nacionalinis susivienijimas narys.
Buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, kultūros ir meno komiteto pirmininkas.
Vytautas Smackis
Liepos mėnesį staiga mirė sporto treneris, kultūristas Vitalijus Smackis. Vyrui buvo 47-eri. Kaip buvo pranešama, Šiauliuose žinomą vyrą pakirto komplikacijos po sunkios ligos.
V. Smackis socialiniuose tinkluose prieš mirtį paliko įrašą, kupiną vilties:
„Grįžti namo po 16 dienų, praleistų ligoninėje, yra neapsakomas jausmas.Tas laikas ligoninėje privertė sustoti ir apgalvoti daugelį dalykų, apie kuriuos anksčiau nesusimąstydavau. Tai buvo proga pervertinti savo gyvenimą, įpročius ir prioritetus.
Dabar, su naujomis įžvalgomis ir pokyčiais, laikas grįžti į darbus ir kasdienę rutiną. Šis laikotarpis buvo sunkus, bet kartu ir reikalingas – jis padėjo suprasti, kas iš tikrųjų yra svarbu.
Grįžtu su nauju požiūriu ir pasiruošęs imtis naujų iššūkių“, – rašė Vitalijus.
Olegas Staniulionis
Rugpjūtį Lietuvos šokių bendruomenę apskriejo skaudi žinia – mirė garsus šokėjas, buvęs pasaulio hiphopo čempionas, choreografas, TV3 projekto „Šok su manimi“ dalyvis Olegas Staniulionis.
2006 m. hiphopo pasaulio čempionate O. Staniulionis su kitais šokėjais iš Lietuvos laimėjo čempionų titulą.
Pasak, velionio ilgamečio bendražygio choreografo Kęstučio Baranausko atskleidė, O. Staniulionis sirgo cukriniu diabetu.
Renata Valiūnienė
Rugsėjį pasklido netikėta žinia, kad mirė akušerė ginekologė Renata Valiūnienė, didžiausios Baltijos šalyse advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ įkūrėjo Rolando Valiūno žmona.
Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, Renata Valiūnienė sunkiai sirgo.Jai buvo 59-eri.
Paskutinį kartą viešai pasirodė prezidento Gitano Nausėdos inauguracijoje.
Kartu jie augino 4 vaikus – dukras Elzę Gintvilę, Grytę, sūnus Giedrių ir Gabrielių.
Renata anksčiau dirbo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, o pastaraisiais metais – „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje“.
Valiūnai rugpjūčio pabaigoje atšventė 36-ąsias santuokos metines.
Rolandas Rastauskas
Rugsėjį mirė rašytojas Rolandas Rastauskas, sulaukęs 69-erių. Dar kitaip žinomas slapyvardžiu RoRa, jis buvo poetas, dramaturgas, eseistas.
1978–1986 m. dirbo Operos ir baleto teatre redaktoriumi, dėstė Vilniaus universitete. 1986 m. persikėlė į Palangą, dėstė Klaipėdos universitete.
1989–1990 m. „Atgimimo“, 1993–2003 m. – „Lietuvos ryto“, 2003–2004 m. „Akiračių“ (Čikaga, JAV) ir nuo 2005 m. „Verslo klasės“ skiltininkas.
Daugelio tarptautinių kultūros projektų ir konferencijų dalyvis, meno festivalių konsultantas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1990 m.
R. Rastauskas apdovanotas I. Simonaitytės literatūrine premija, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija (abi 2006 m.), Lietuvos nacionaline premija (2010 m.), Jotvingių premija (2015 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2015 m.).
Birutė Povilaitienė
Rugsėjo pradžioje mirė ir maestro Stasio Povilaičio žmona Birutė Povilaitienė, kuri amžinojo poilsio Palangos kapinėse atgulė greta savo mylimo vyro. Jis Anapilin iškeliavo dar 2015-aiais.
Kaip vėliau buvo patvirtinta, to priežastis – plaučių vėžys, maestro kamavęs ne vienus metus.
Birutė ir Stasys susipažino studijų laikais, abu studijavo žurnalistiką. Ji buvo ne tik jo pagalbininkė, bet ir svarbi šeimos atrama. Pora kartu gyveno daugiau nei penkiasdešimt metų
Andrius Kulikauskas
Lapkričio mėnesį Lietuvą apskriejo dar viena liūdna žinia – eidamas 74 metus mirė kompozitorius ir muzikantas Andrius Kulikauskas.
A. Kulikauskas 1951 metais gimė Linkuvoje, vėliau su tėvais persikraustė į Plungę.
Baigęs Plungės muzikos mokyklą, tuomet šešiolikmetis vaikinas išvažiavo į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, tačiau jos nebaigė. Dirbo Plungės kultūros namų estradiniame ansamblyje, vėliau jam vadovavo.
Nuo 1973 metais A. Kulikauskas buvo estradinio ansamblio „Vilniaus aidai“ muzikantas ir vadovas.
Vėliau su Vytautu Kernagiu įkūrė „Dainos teatrą“, 1985–1990 metais buvo jo muzikinis vadovas.
Nuo 2001 metų dirbo „Keistuolių teatro“ muzikiniu vadovu.
A. Kulikauskas kūrė muziką filmams ir spektakliams, akompanavo ir aranžavo dainas autorinių dainų atlikėjams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kuo garsus Domantas Ruplėnas???
