.jpg)
Naujienų portalui tv3.lt žinoma moteris papasakojo apie svarbiausius dalykus metantiems svorį, pasidalijo savo pačios patirtimi, kelione sveikos mitybos link, bei prabilo apie šiuo metu be galo populiarų protarpinį badavimą ir kaip jo laikytis reikėtų teisingai.
Grete, ir pati rašėte, jog kartais pažvelgus į socialinius tinklus aiškėja, kad žmonės sveiką mitybą įsivaizduoja labai nuobodžiai ir vienodai. Jūsų manymu, kokia to priežastis?
Su tokiu stereotipu susidurti tenka ne vien socialiniuose tinkluose – dažnai tai išgirstu iš atėjusių klientų ar šiaip diskutuodama šia tema. Manau, to priežastis – elementarus žinių trūkumas, aplinka kupina klaidinančios informacijos, reklaminiai triukai ir tas didelis noras pasiekti trokštamo rezultato labai greitai, neįsivertinus to kainos. Išties, mitų ir stereotipų tiek daug ir jie taip paveikę dažną mūsų, kad kartais žmonės labai nustemba, kaip iš tiesų viskas paprasta.
Koks buvo jūsų pačios kelias į sveiką mitybą?
Ilgas (šypteli). Šioje temoje esu jau 6 metus, bet ko tik iki tol nebuvę – visiškai link nieko privedusių kraštutinumų, eksperimentų, nevalgymų ir persivalgymų, begalės dietų ar detoksų ir visko kito.
Stebuklų nebūna, kaip ir sėkmės istorijų be pastangų. Nereikia išradinėti dviračio: vienintelis teisingas kelias į sveiką mitybą yra jos visavertiškumas, subalansavimas, saikas ir elementarus išmanymas. Tik tokiu būdu man pavyko atsikratyti 22 kilogramų, kuriuos buvau priaugus.
Tiesa, gimus pirmagimei Leylai ir taip pat susidūrus su svorio pertekliumi po nėštumo, į visą šią temą pasinėriau dar giliau ir rimčiau: baigiau ne vieną kursą apie mitybą ir sveiką gyvenimo būdą užsienio universitetuose nuotoliniu būdu, pradėjau lankytis įvairiuose seminaruose, konferencijose, klausytis profesionalų paskaitų, nuo literatūros šia tema namie jau lūžta lentynos, daug mokiausi savarankiškai. O antrasis nėštumas ir žmonių konsultavimas paskatino siekti aukštojo mokslo diplomo ir mitybos srityje bei atsidaryti savo sveikos gyvensenos studiją.
Pastaruoju metu ne viena mergina prisipažįsta turėjusi valgymo sutrikimų praeityje, todėl į maistą net ir dabar žvelgia ne taip, kaip turėtų – vienus produktus laiko „gerais“, kitus – „nuodėmingais“. Ar jums pačiai yra tekę su tuo susidurti?
Negaliu pati sau nustatyti turėjusi valgymo sutrikimų, nes tai reziumuoti gali tik gydytojas dietologas ar psichologas, pas kuriuos lankytis man neteko. Tačiau vienareikšmiškai – iki tol, kol nepradėjau rimtai domėtis šia tema, mano mityba ir praktika tikrai nebuvo normali ir sveikatai palanki.
Kaip, jūsų manymu, nusprendus sulieknėti, neperlenkti lazdos? Kada žinoti, kad jau metas sustoti?
Visų pirma, labai rekomenduočiau nesiimti drastiškų sprendimų nepasikonsultavus su specialistais. Tikrai reikėtų sau garsiai įvardinti, kiek ir kodėl norime atsikratyti svorio: ar tai jau sveikatos problemos, kaip, pavyzdžiui, antsvoris, ar tiesiog nebetelpame į gražų drabužį?
Abu variantai yra absoliučiai suprantami, bet kiekvienas atvejis toks individualus ir skirtingas, kad neabejotinai reikalauja specialisto priežiūros ir patarimų, todėl atsakyti kada kiekvienam jau laikas sustoti – o gal net nereikia pradėti – galima tik įsivertinus daugelį asmeninių parametrų.
Ar visada reikėtų konsultuotis su specialistais? O gal saugiai, namų sąlygomis, to galima imtis patiems?
Valgyti reguliariai, veltui neužkandžiauti, vartoti daugiau augalinės kilmės produktų, vengti perdirbtų gaminių, baltųjų miltų, cukraus, aprūpinti organizmą pakankamu kiekiu skysčių bei visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis, mineralai, tai –pačios saugiausios namų sąlygos (šypteli).
Bet, vienok, daugelį dalykų kasdien atliekame tik pasikliaudami specialistų patarimais, todėl mitybos temoje irgi tai rekomenduočiau. Pavyzdžiui, jei man prireiktų advokato paslaugų, būtent į jį ir kreipčiausi, o ne bandyčiau išspręsti tai, kas ne mano kompetencijoje.
Nuo ko priklauso žmogaus svoris? Ar tiesa, kad ryte visuomet būsime lieknesni nei vakare, nė nepaisant to, kad dienos metu maitinsimės išties sveikai?
Tai priklauso nuo bendros sveikatos būklės, gyvenimo būdo, genetikos, mitybos, fizinio aktyvumo. Sudedamųjų tikrai nemažai. Jei klausiate, ar visada ryte sversime mažiau, nei vakare, tai dažnu atveju – taip.
Per naktį vyksta atsinaujinimas – toksinų, šlakų valymas, ląstelių regeneracija, mes vis dėlto kvėpuojame, prakaituojame, o visi šie procesai reikalauja energijos, todėl sveriantis ryte, po šlapimo pūslės „palengvinimo“, dažnu atveju sversime mažiau nei vakare, kuomet dažnai būname ir pavalgę, atsigėrę.
Pastaruoju metu dažnai galime išgirsti sąvoką „susikaupę skysčiai“. Gal galėtumėte paaiškinti, kas tai yra?
Skysčių kaupimui kūne įtaką gali padaryti begalė dalykų. Pavyzdžiui, vasara, kuomet yra karštas oras, skysčiai užsilaiko, bet taip pat tai gali būti simptomas išduodantis skydliaukės, inkstų ar širdies ligas.
Kas be ko, skysčiai kaupiasi ir nuo neteisingos mitybos, ypatingai, jei valgome daug sūraus maisto, greitųjų angliavandenių. Taip pat skysčių kaupimą provokuoja dehidratuojančių gėrimų vartojimas: kava, alkoholis, limonadai. Mažas fizinis aktyvumas irgi lemia skysčių kaupimą. Na, o moterims dar prisideda ir mentruacinis laikotarpis – šiuo periodu galimas net 2,5 kilogramų prieaugis skysčių sąskaita.
Ką galvojate apie šiuo metu itin populiarų protarpinį badavimą?
Aš visada teigiamai galvoju apie tai, kas yra mokslu ir tyrimais įrodyta. Badavimas nuo senų laikų laikytas puikia priemone bendrai sveikatos būklei pagerinti.
Protarpinis badavimas (ang. intermittent fasting) – tai mitybos režimas, kai išlaikomas tam tikras laiko intervalas be maisto. Tam, kad suprastume, kaip protarpinis badavimas veikia organizmą, pirmiausia turime žinoti apie autofagiją. Pats žodis yra kilę iš graikų kalbos, o jo reikšmė – „valgyti save“. Iš esmės, tuo metu vyksta ląstelių išsivalymo procesas.
Protarpinio badavimo metu mūsų ląstelėms nereikia tiek daug deguonies, todėl organizme sulėtėja kai kurie žalingi organizmui procesai. Paprastai, protarpinį badavimą galima pavadinti organizmo atkūrimu, išvalymu, atsinaujinimu. Jo metu vykstanti autofagija sulėtina organizme senėjimo procesus, taip pat sumažėja uždegimai organizme.
Protarpinis badavimas dažnai pasirenkamas norint numesti svorio. Bet jis turi ir daugiau teigiamos įtakos mūsų organizmui: pagerėja smegenų veikla, gerinama atmintis, sumažėja ar visai dingsta uždegiminiai procesai organizme, gerėja miego kokybė, atsiranda daugiau energijos, pagerėja psichologinė būsena.
Šį būdą išbandžiau ir aš. Žinoma, svarbu viską atlikti taisyklingai. Tai tikra padeda efektyviai mesti svorį, ir kas svarbiausia, čia neįvyksta tai, kas nutinka po kitų dietų – svoris negrįžta, jei reguliariai laikotės tokio mitybos režimo. Tačiau dažnai tenka susidurti ir su tokiais atvejais, kai žmonės mano, jog valgymo lango metu (ang. „eating window“), pavyzdžiui, tas 8 valandas, galima valgyti viską iš eilės galvojant, jog 16 valandų tarpas tai kompensuos. Deja, ne. Mityba turi būti visavertė ir palanki visais atvejais. Priešingu atveju tikėtis rezultato yra naivu.
Ar norintiems atsikratyti kelių kilogramų siūloma daryti iškrovos dienas? Jei ne, kodėl?
Apie iškrovos dienas esu dvejopos nuomonės. Jei tikslas tik kelių kilogramų atsikratymas – tam pilnai užteks susitvarkyti kasdieninę mitybą, be jokių kraštutinimų. Išties, iškrovos dienų motyvai labai skirtingi, bet aš asmeniškai rekomenduočiau paprastesnes ir malonesnes priemones svoriui mesti.
Ką jūs, kaip specialistė, norėtumėte pasakyti visiems, nusprendusiems sulieknėti?
Trys dalykai : garsiai įsivardinkite kodėl norite sulieknėti, tai bus svarbu ir specialistui su kuriuo konsultuositės. Antras – nesigriebkite drastiškų ir greitą rezultatą žadančių priemonių – stebuklų nebūna. Trečias – viskas yra daug paprasčiau ir lengviau, nei jums atrodo, kviečiu tą sužinoti.
