Palyginus su kitomis labiau pažengusiomis Europos šalimis, Lietuvoje sveikatos politikos sprendimai priimami menkai atsižvelgiant į pacientų nuomonę ir poreikius, mūsų šalyje kol kas nėra išvystytos bendradarbiavimo su pacientais kultūros.
Tokia išvada buvo prieita gegužės 29 d. Vilniuje vykusiame Europos alerginių ir kvėpavimo takų ligų asociacijų federacijos (EFA) metiniame narių susirinkime ir 14-oje konferencijoje „Siekiant lygios sveikatos priežiūros alergijos, astmos ir LOPL pacientams visoje Europoje: medicinos priemonių kompensavimas ir sveikatos technologijų vertinimas“.
Į renginį susirinko astmos, alergijos ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) pacientų organizacijų atstovai iš įvairių Europos šalių: Airijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Čekijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Prancūzijos, Graikijos, Lenkijos, Bulgarijos, Portugalijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos ir Lietuvos.
Konferencijoje buvo apžvelgta vaistų ir medicinos kompensavimo praktika ir mechanizmai, sveikatos technologijų taikymas, priimant sprendimus dėl kompensavimo, dalijamasi patirtimi apie pacientų dalyvavimą priimant sveikatos politikos sprendimus įvairiose Europos šalyse.
„Deja, atsižvelgus į kitų Europos valstybių situaciją, tenka pripažinti, kad mūsų šalyje pacientai priimant sveikatos politikos sprendimus vis dar nevertinami kaip lygiaverčiai partneriai“, – teigia Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininko pavaduotoja, Lietuvos astmos klubų asociacijos prezidentė Eglė Kvedaraitė.
Lietuvoje pacientai yra įtraukti į keletą sveikatos politikos darbo grupių per LPOAT. Pacientų organizacijos turi atstovus Privalomojo sveikatos draudimo taryboje, Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašų tikslinimo komisijoje, Vaistų kompensavimo strategijai parengti darbo grupėje ir kt. Anot E. Kvedaraitės, pacientų atstovai 2009–2010 m. kelis kartus buvo kviečiami į Sveikatos ministerijoje rengiamus posėdžius, kuriuose buvo galima bendrauti, pareikšti nuomonę, tačiau į išsakytus pasiūlymus priimant realius sprendimus beveik neatsižvelgta.
„Dažnai atrodo, kad Lietuvoje pacientai į sveikatos politikos sprendimus įtraukiami labiau formaliai. Štai ir dabar astmos pacientus ne iš valdžios institucijų, o išorės pasiekia informacija apie galimus vaistų bazinių kainų skaičiavimo tvarkos pakeitimus, pagal kuriuos, skirtingas vaistų dozuotes grupuojant tarpusavyje ir nustatant mikrogramo bazinę kainą, išaugs silpnesnių vaistų priemoka pacientams“, – teigia Lina Bužermanienė, Lietuvos astmos klubų tarybos pirmininkė. Tai gali lemti neracionalų vaistų vartojimą, nes astma sergantys pacientai, neišgalėdami įsigyti nedidelio ir vidutinio stiprumo vaistų, gali gydytis jiems lengviau prieinamomis stipriomis dozėmis.
O štai konferencijoje dalyvavę Švedijos ir Jungtinės Karalystės pacientų organizacijų atstovai savo šalyse teigė nepatiriantys ignoravimo problemų. Prancūzijos pacientų organizacijos tiesiogiai nedalyvauja sprendimuose dėl vaistų kompensavimo, bet jų įtaka lėmė, kad šioje šalyje imtas kompensuoti alergiškiems žmonėms skirtas maistas be glitimo, kūdikiams skirtas pienas, nuo dulkių erkių saugančios medžiagos.
Kaip gerosios praktikos pavyzdys buvo pristatytas EFA bendradarbiavimas su Europos vaistų agentūra (EMA), kuri Europos Komisijai teikia nuomonę dėl vaistų rinkodaros teisės suteikimo. Ši organizacija pacientų nuomonės klausia netgi dėl savo strateginių planų.
