Savo erdves lankytojams atverianti Prezidentūra sekmadienį kviečia lankytojus į parodos „Lugano ežero pakrančių menininkų palikimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ atidarymą.
Ekspozicija pristato dabartinio naujienų agentūros ELTA fotokorespondento Martyno Ambrazo ir kauniečio istoriko Rūsčio Kamuntavičiaus atliktą darbą įamžinant šveicarų architektų ir menininkų kūrinius buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK).
Dešimtys Šveicarijos menininkų iš itališkai kalbančio Tičino kantono dirbo ir kūrė LDK teritorijoje, palikdami gilius iki šiol išlikusius pėdsakus apie pusšimtyje vietovių. Projekto autoriai įveikė tūkstančius kilometrų Italijos, Šveicarijos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos keliais, užfiksavo šimtus architektūros paminklų, dvejus metus Italijos, Šveicarijos, Lenkijos ir Lietuvos archyvuose rinko istorinę medžiagą.
Pasak fotografo M. Ambrazo, Prezidentūroje pristatoma mažytė dalis – apie tris dešimtis fotografijų, darytų Šveicarijos Tičino kantone, Romoje, Vilniuje, Kaune, įvairiose Lietuvos ir Baltarusijos vietovėse, kuriose yra išlikę šveicarų, dažnai laikomų italų menininkais, statytų ar dekoruotų barokinių bažnyčių ir rūmų. Garsiausi iš šių statinių – Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios, Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Trinitorių, Misionierių, Vizitiečių bažnyčios, Sapiegų ir Sluškų rūmai Vilniuje, Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis Kaune, Šiaulių katedra, Nesvyžiaus bažnyčia Baltarusijoje, daugelis kitų baroko perlų.
Prezidentūroje rengiama paroda – tai dalis projekto „Lietuva–Šveicarija: atstatant šimtmečius trukusį ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą“. Renginyje projektą pristatys Lietuvos garbės konsulas Šveicarijoje, Tičino kantone, Gintautas Bertašius, istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto direktorius, Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Rūstis Kamuntavičius papasakos apie atliktus istorinius tyrinėjimus, padarytus atradimus ir trumpą istoriją, kuri bus publikuojama knygoje. Koncertuos Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos senosios muzikos ansamblis „Lirum“.
Gausios dokumentinės medžiagos apie garsius šveicarų architektus ir menininkus, dirbusius LDK, yra surinkęs garsus šveicarų kilmės literatūros istorikas, publicistas, Lietuvos telegramų agentūros ELTA steigėjas profesorius Juozas Eretas (Joseph Ehret, 1896–1984). Po Antrojo pasaulinio karo grįžęs į gimtąją Šveicariją J. Eretas gavo Lugano miesto valdžios Tičino krašte užsakymą surinkti medžiagą apie visus buvusioje Rusijos imperijoje, taip pat ir Lietuvos teritorijoje, dirbusius šveicarų architektus, daugiausia – kilusius iš Tičino krašto.
Iš jų bene garsiausias – skulptorius ir architektas Džovanis Pietras Pertis (Giovanni Pietro Perti), Vilniuje stiuko lipdiniais išpuošęs baroko perlu laikomą Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, suprojektavęs ir dekoravęs Trinitorių bažnyčią ir vienuolyną, didikų Sapiegų ir Sluškų rūmus Antakalnyje, prisidėjęs prie Šv. Kazimiero koplyčios Vilniaus arkikatedroje, taip pat Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios Kaune puošybos. Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Lietuvoje, 1714 metais Dž. P. Pertis mirė Vilniuje.
