Vitaminai. Vitaminai dalyvauja daugelyje mūsų organizmuose vykstančių procesų, pavyzdžiui, hormonų, fermentų ir kraujo kūnelių gamyboje. Todėl labai svarbu maitintis taip, kad gautume pakankamai visų rūšių vitaminų. Net nedidelis jų trūkumas gali būti iškart pastebimas – greičiau pavargstame, tampa sunku susikaupti, greičiau susergame.
Vitaminas A gerina gerėjimą, odos sveikatą, skatina vaikų augimą. Šio vitamino gausu kiaušiniuose, svieste, tunų mėsoje, taip pat gauda rūšies sūryje. Šiuose produktuose gausu ir vitaminų D, K, E, kurie stiprina kaulus ir dantis, padeda organizmui įsisavinti kalcį ir gerina kraujo krešėjimą. B grupės vitaminų, kurie gerina kraujotakos ir nervų sistemą, visuomet gausite pakankamai, jei valgysite viso grūdo duonos produktų, daržovių, vaisių, kiaulienos ar žuvies.
Mineralinės medžiagos. Augimas, metabolizmas, kraujo formavimasis, nervų ir raumenų funkcijos – niekas negalėtų vykti be organizmui būtinų mineralinių medžiagų. Natris ir kalis reguliuoja skysčių balansą, kalcis stiprina kaulus ir dantis, geležis – kraujo kokybei svarbus elementas. Tad subalansuota mityba turi būti tokia, kad gautume pakankamą šių medžiagų kiekį.
Kaulams būtinų kalcio ir fosforo daugiausiai yra piene, sūryje, žaliose daržovėse, mėsoje ar žuvyje. Raumenis ir nervų sistemą stiprinančio magnio rasite įvairiose uogose, apelsinuose, bananuose, taip pat pieno produktuose, o sveikam kraujui reikalingos geležies daug turi mėsa, kiaušinių tryniai, sorų kruopos. Jūros gėrybių mėgėjai niekuomet nepritrūks jodo, kuris padeda išlaikyti hormonų balansą.
Probiotikai. Ne visos bakterijos mums yra kenksmingos. Dalis jų mūsų organizmams yra būtinos. Vienos tokių gerųjų bakterijų yra probiotikai, kurie padeda išsaugoti gerą virškinimo sistemos darbą. Probiotikų balansą gali sutrikdyti paprasčiausi kasdieniai veiksniai: nereguliari mityba, nuovargis ar stresas.
Jogurtas, kefyras ar rauginti kopūstai – tai produktai, kuriuose gausu natūralių probiotikų. Tačiau jų taip pat dedama į kai kurias sultis, duonos gaminius ar sūrį.
Baltymai. Baltymai reikalingi raumenims, vidaus organams, odai, plaukams ir nagams. Įvairūs fermentai ir hormonai taip pat susideda iš baltymų, kurie reikalingi imuninei sistemai. Beje, vaikams baltymų reikia daugiau nei suaugusiems, nes jų kūno masė sparčiai auga.
Pagrindinis baltymų šaltinis yra pieno, mėsos, žuvies produktai, taip pat kiaušiniai. Valgant rekomenduojama derinti augalinius ir gyvulinius produktus. Tokie mūsų organizmams itin naudingi maisto deriniai gali būti javainiai su jogurtu ar pienu, rupi duona su sūriu, bulvės su kiaušiniais.
Kofeinas. Apie kofeino poveikį kalbama daug, tačiau niekas nepaneigs, kad ši kavoje ir arbatoje esanti medžiaga padeda rytais išvaikyti miegus ir jaustis žvaliems. Saikingai vartojamas šis natūralus stimuliatorius nepakenks, priešingai – padės išlikti energingiems.
Kiek kofeino galima suvartoti? Specialistai sako, kad 400 mg kofeino per dieną sveikam suaugusiam žmogui tikrai nepakenks, tačiau rekomenduojama norma – 3 mg kofeino vienam kilogramui svorio. Tai reiškia, kad jei sveriate apie 70 kilogramų, per dieną galite drąsiai išgerti tris puodelius stiprios kavos.
