Atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras Sausio 13-osios minėjimo proga tikina, kad jaunąjai kartai reikėtų tinkamai išmokti mylėti tėvynę.
Kur buvote 1991-ųjų sausio 13-ąją?
Tenai. Aš mačiau ir kaip bokštą, ir kaip radiją ir televiziją paėmė. Tuo metu mes buvome paaugliai ir per savo smalsumą, kvailumą vaikščiojome praktiškai tarp tų BTR (rusiškas šarvuotasis transporteris - aut. past.) - buvau arčiau nei daugelis kitų. Tą sausį daug kas vyko... Buvau šaukiamojo amžiaus, mane gaudė. Slapsčiausi, negyvenau namuose, nes nenorėjau būti paimtas į sovietų kariuomenę.
Ar minite Sausio 13-ąją šeimoje?
Ne. Bet, pavyzdžiui, prieš kelias dienas su dukra daug kalbėjomės apie Sausio 13-ąją. Nes per televiziją rodo visus tuos įvykius, o man dukra sako, kad jie jai nieko nereiškia. Ir iš tikrųjų ji teisi - mes per mažai padarėme, kad jaunimui tai būtų svarbu.
O kaip pasakote savo vaikams (G.Liaudanskas augina dukrą Dominyką ir sūnų Mykolą - aut. past.), kas yra ta Sausio 13-oji?
Pasakoju, kas buvo, ką mačiau ir kaip viskas vyko. O svarbumas, suvokimas turi ateiti jiems patiems. Per jėgą neįpirši. Tiesiog bėgant laikui jie turės suvokti, kas jiems yra jų šalis, jos istorija, ir jei nesusivoks, tai visų pirma kalti būsime mes - suaugę žmonės. Nes tai, kas vaikams kitados bus svarbu, priklauso nuo vertybių, kurias įskiepysite iš pat pradžių.
Tai, ką daro daugelis mokyklų - rengia formalius minėjimus, jaunimui yra neįdomu. Jei norime, kad jaunimas domėtųsi ir mąstytų, pateikime Sausio 13-ąją jiems patrauklia forma. Tegu tai daro žmonės, kurie jiems yra įdomūs. Kiekvieną Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją vykstu į kokią nors mokyklą kalbėtis apie tų dienų įvykius.
Ir kaip tai vyksta?
Ateinu ir, pavyzdžiui, klausiu: "Na, chebra, tai kas jums yra Tėvynės meilė?" Ir jie šneka. Ir būna, kad išgirsti: "Niekas man ta Tėvynė. Ką ji man davė? Kodėl aš turėčiau ją mylėti?" Tada kalbamės, kodėl jis taip jaučiasi. Ką ta Tėvynė padarė ar ko nepadarė, kad jos nemyli. Na ir dažniausiai išeina, kad ta meilė Tėvynei lyg ir yra, tik yra atsiradusių tam tikrų nuoskaudų. Ir dar būna, kad vaikai kalba ne savo žodžiais, o pakartoja tai, ką išgirdo iš suaugusiųjų.
Su kokiais kitais Lietuvos istorijos įvykiais pagal jų svarbą gretintumėte Sausio 13-ąją?
Matuoti tokio įvykio svorį yra klaida. Aš apskritai esu prieš reitingavimą, nes paskui žmonėms atrodo, kad tai, kas nepateko į "Top 5", yra visai neverta dėmesio. Sausio 13-oji yra įvardyti vertas įvykis.
Kokiais darbais kuriate Lietuvos ateitį?
Gyvenu pagal savo garbę ir sąžinę. Prisidedu tuo, kad esu čia ir toks kaip visi - su savo nuodėmėmis, gerais ir blogais darbais.
Kada pastarąjį kartą giedojote Lietuvos himną?
Gruodžio 18-20 dienomis - tada vyko tarptautinis ledo ritulio turnyras ir prieš varžybas giedamas himnas. Atsimenu himną nuo pradžių iki galo - ko ten neatsiminti? Kaip galima neatsiminti Lietuvos himno? O vasarą, liepos 6 dieną, kai visame pasaulyje vienu metu giedamas Lietuvos himnas, mes dažniausiai su draugais plaukiame baidarėmis. Devintą valandą vakaro jau būname išlipę į krantą ir visi sustoję giedame himną. Ir tai darome ne mes vieni. Praeitais metais plaukiau Ūla, ir tokių giedančiųjų himną ant jos krantų buvo daug.
Ar namuose turite tautinės atributikos?
Turiu vėliavą, įvairių ženkliukų, drabužių. Mano diržas kelnėse yra Lietuvos kariuomenės. Man patinka, esu patriotas ir aš naudoju tautinę atributiką. Beje, patriotiškumas neturi nieko bendra su nacionalizmu - vienos tautos iškėlimu virš kitų.
Autorė Elena Nikonovaitė
