Trumpa desertų istorija
Saldumynų istorija prasidėjo dar 3000 m. pr. Kr., kuomet kinai pirmieji pradėjo gaminti ledus. Visgi tuomet jie nebuvo tokie saldūs ir riebūs kaip dabar — ledų gamybai tebuvo naudojamas sniegas su sultimis. Pirmieji saldainiai — vaisiai, mirkyti meduje — taip pat atsirado dar prieš žmogui išmokstant gaminti cukrų. Tačiau nuo XVI a. desertų įvairovė pradėjo didėti, tarp jų atsirado ir tokių, kurie šiandien ne vieną priverstų raukytis. Pavyzdžiui, italai mėgaudavosi unguriu marcipane, o cukruoti pyragai būdavo pateikiami su ančiuvių salotomis.
Vis dėlto metams bėgant kulinarai pradėjo aiškiau atskirti pikantiškus patiekalus nuo saldžių. Europiečių, o ypač prancūzų, virtuvėje pradėjo karaliauti tešlos kepiniai su įvairiausiais kremais. Prancūzų konditeriai sukūrė klasika tapusius desertus tokius kaip kruasanai, migdoliniai orinukai (macarons) ir crème brûlée.
Šiandieniai desertai turi kelti emocijas
Šiandien saldumynų įvairovė — neaprėpiama, o maisto žinovai kalba apie desertų tendencijas, kurios nuolat keičiasi. „Samsung Galaxy“ šou „Svajonių šefas“ teisėjas ir vienas „VMG akademijos“ sumanytojų Linas Ginaitis tvirtina, kad šiuolaikiniai skanumynai kratosi nesveiko patiekalo etiketės. „Dabartinius desertus geriausiai apibūdina du žodžiai: paprasta ir natūralu. Konditeriai įprastą cukrų keičia natūraliais sirupais, naudoja kuo mažiau dirbtinių ingredientų ir dažiklių. Taip pat populiarėja sveikuoliški desertai be miltų — naudojama daugiau riešutų ir vaisių“, — pasakoja L. Ginaitis. Kaip teigia ekspertas, tapo svarbu derinti klasiką su pastarųjų metų naujovėmis.
Anot inovatyvius desertų šou rengiančio pašnekovo, taip pat kinta ir skanėstų pateikimo mados. Bemaž dešimtmetį visame pasaulyje žinoma molekulinė arba eksperimentinė virtuvė desertus verčia ištaigingais meno kūriniais. Saldėsiai puošiami tikrais žiedais, valgomais lapais ar net samanomis.
„Žmonės nebenori tik torto gabalėlio savo lėkštėje. Jie nori akį traukiančių ar dar nematytų papuošimų, nori būti nustebinti, — sako L. Ginaitis. — Tad šiuolaikiniai desertai turi būti ne tik skanūs, tačiau ir kelti emocijas. Tai mes kuriame ir savo pasirodymo metu, kuomet ant šviečiančio LED ekrano gaminame desertą su skystame azote virtais pieno trupiniais, liofilizuotomis uogomis, sproginėjančiu cukrumi ir valgomomis samanomis.“
Ekleras — kaip maža juoda suknelė
Linas Ginaitis įsitikinęs — vis tik naujoves kurti galime tuomet, kai mokame ruošti tradicinius desertus, juk jie yra visko pagrindas. Dėl to naujausioje kulinarinio projekto „Svajonių šefas“ serijoje devyni dalyviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos turėjo parodyti savo kulinarinius gebėjimus ruošdami prancūziškos virtuvės pasididžiavimu tituluojamus eklerus. Kiekvienam dalyviui buvo duota pusantros valandos pagaminti po du skirtingus pyragaičius.
Baimė būti vienam iš trijų, turėsiančių palikti šou prieš pat finalines kovas, jauniesiems kulinarams kėlė daug įtampos. Lietuvai atstovaujanti Julija eklerus pagamino netaisyklingos formos, tuo tarpu estui Regor niekaip nesisekė pagaminti tinkamos konsistencijos tešlos, tad vaikinas nusižengė vienai svarbiausių projekto taisyklių, niekada nešvaistyti maisto – paruoštą tešlą jaunuolis tiesiog išvertė į šiukšliadėžę.
Ar šou dalyviai įveikė netikėtas kliūtis? Kuriems iš jų nepavyko apginti savo talento likus visiškai nedaug iki finalo? Sužinosite pažiūrėję naujausią realybės šou „Svajonių šefas“ seriją TV3 Play portale arba sekmadienį 10 val. 30 min. per TV6.
