„Jei pasaulyje išnyktų korupcija, nusikalstama veikla, daiktų vagystės, turbūt piratavimas meno srityse išnyktų, tačiau tai – greičiau utopija nei realybė“, – sako dainininkė, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos LATGA tarybos vicepirmininkė Raminta Naujanytė-Bjelle.
„Jei visą gyvenimą žiūrėjai ir klausei nelegalų turinį – vogei ir siunteisi filmus, muziką, skaitei kieno nors atsiųstas elektronines knygų versijas ir nematei čia nieko blogo, tai labai gali būti, kad vaikai perims tavo įpročius ir užauginsi dar vieną vagį. Tai turi pasibaigti“, – įsitikinusi dainininkė, kūrybininkė, „CGates“ rinkodaros vadovė Dovilė Filmanavičiūtė.
ES Intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) skaičiuoja, kad bendras piratavimo skaičius 2022 metais svyravo nuo maždaug 25-ių nelegalaus turinio peržiūrų vienam interneto vartotojui per mėnesį Estijoje iki maždaug 7-ių Vokietijoje. 2019 metais tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad 45 procentai jaunų lietuvių sąmoningai siuntėsi turinį iš nelegalių šaltinių internete.
Vargu, ar per metus stipriai pajudėjome į priekį, todėl Lietuvoje tęsiama daug atgarsių praėjusiais metais sukėlusi socialinė reklaminė kampanija „Neauginkime piratų“. Kampanija siekia ugdyti tėvų ir vaikų sąmoningumą, pagarbą kūrybai, autorių ir gretutinėms teisėms, rašoma pranešime spaudai.
Kurti turinį lygu pagaminti stalą
Kūrybininkė D. Filmanavičiūtė įsitikinusi, kad kalbėti apie legalų ir nelegalų turinį būtina, taip pat svarbu mokytis skaitmeninio raštingumo.
„Jei esi raštingas, supranti, kad vizualieji menai, muzika, literatūra yra kūriniai, kuriuos žmonės kuria naudodami savo intelektines pajėgas, žinias ir profesinį išmanymą. Tai jų duona, jie iš to gyvena. Aš pamirštu kompiuterinius žaidimus, kurie yra didžiulė industrijos dalis ir taip pat nukenčia nuo piratų.
Privalome mažus žmones, savo vaikus, išmokyti, kad kurti turinį skaitmeninėje erdvėje yra lygiai toks pat darbas, kaip pagaminti stalą. Ir jei mokame už stalą, tai kodėl neturėtume mokėti už muziką, kurios klausome, filmus, kuriuos žiūrime, žaidimus, kuriuos žaidžiame, knygas, kurias skaitome. Legaliai prieinamas kokybiškas turinys turi kainuoti“, – sako atlikėja.
Sūnų Kristijoną auginanti mama dalijasi, kad jos penkiametis dar sunkiai supranta ir nelabai gali įvertinti, kas legalu ir nelegalu, tačiau kalbėti apie tai su juo pradeda nuo mažų dienų: „Kristijonui atrodo, kad viskas, ką jis mėgsta, yra čia pat, debesy arba kortelėje telefone. Bandome aiškintis, kad pinigai kortelėje paprastai neatsiranda, turi eiti į darbą, visą mėnesį dirbti, tada gauti atlygį ir planuoti, kaip jį išleisti, ką pirkti ir kiek taupyti.
Tokie pat paaiškinimai galioja ir autoriniam turiniui: žiūrėk, žmonės sukūrė, dabar turime nusipirkti bilietą, juos pagerbti ir leisti jiems uždirbti taip pat, kaip ir mamai, kaip tėčiui leidžia uždirbti kiti žmonės“.
D. Filmanavičiūtė visiškai tikra, kad viskas prasideda nuo vaikų, o suaugusieji šiandien turi galimybę ant balto popieriaus lapo užrašyti naujas taisykles. Pati dirbdama įmonėje, kuri teikia interneto ir televizijos paslaugas, ji sako, kad sunkiausia kovoti su jos pačios karta, kuri, jei nesupranta, tai nesupranta, nors kuolą ant galvos tašyk. Ir tai yra pavojinga, nes vaikai mato tėvų įpročius, tad tikėtina, kad elgsis taip pat.
„Tačiau tai turi pasibaigti“, – sako ji, pridurdama, kad sunku suvokti, kaip galima šiais laikais, kai toks platus legalaus turinio pasirinkimas, siųstis nekokybiškas, pabirusių pikselių filmų kopijas su prastu įgarsinimu.
Už duoną mokame, už kūrybą – ne?
Dainininkė, LATGA vadovė Raminta Naujanytė-Bjelle sako, kad sunku rasti vieną atsakymą, kodėl žmonės už duoną nori mokėti, o už muziką – ne visada.
„Turbūt todėl, kad jaučiame subtilią emocinę muzikos naudą, tačiau jos nematome, negalime pasverti, pamatuoti ir apskaičiuoti kainos, galvojame, kad turime išskirtinę galimybę nustatant savo pirkimo sąlygas. Kartais juokiuosi: nuėję į parduotuvę juk nesiūlome pardavėjai už vyną tiek, kiek patys sugalvojome.
Džiugu, kad padėtis gerėja, džiaugiuosi jaunąją karta, kuriai net nereikia aiškinti, kodėl už autorinius kūrinius būtina mokėti“, – sako pašnekovė ir pasakoja, kad muzikos atlikėjai susiduria net su dviem blogybėmis – piratavimu ir plagijavimu.
Kuri žala didesnė – sunku pamatuoti. Piratavimu laikomas nelegalus muzikos atsisiuntimas ir klausymas, o plagijavimo imasi kuriantys žmonės.
Dar viena sritis, apie kurią mažai kalbama, anot D. Filmanavičiūtės, yra knygos.
„Neseniai kilo skandalas, kai dietistės Vaidos Kuprienės parengtą leidinį apie kūdikių primaitinimą nusipirkusi mama leidinio elektronine versija socialiniuose tinkluose pasidalino su beveik trims šimtais kitų mamų. Knygos autorei šią istoriją paviešinus, kai kurios mamos susivokė ir pervedė autorei pinigų.
Galima manyti, kad nieko čia tokio, esame tvarios, dalijamės, saugome medžius, nenaudojame popierinių knygų, tačiau autoriaus darbas lieka neįvertintas, ir tai drąsiai galima vadinti vagyste. Kaip ir mokyklose mokytojų atšviečiamus pratybų lapus. Tai juk irgi nelegalus turinio platinimas“, – įsitikinusi Dovilė.
Be abejo, galima kalbėti apie tai, kad narystė legaliose muzikos, kino, žaidimų platformose kainuoja, ir ne visi įstengia mokėti.
„Bet gal geriau mažiau, bet kokybiško turinio“, – svarsto D. Filmanavičiūtė ir prisimena ankstyvos jaunystės laikus, kai pati, ieškodama elektroninės muzikos, parsisiųsdavo jos iš nelegalių serverių.
Turėdama šiandienos protą ir suprasdama kūrybos kainą, nė už ką to nedarytų.
„Anuomet mums niekas tokių dalykų neaiškino, mes nežinojome, o dabar atrodo – siaubas“, – sako.
Paklausta, ar susiduria su muzikos vartotojų pykčiu dėl to, kad už kūrinius tenka mokėti, asociacijos LATGA tarybos vicepirmininkė R. Naujanytė-Bjelle pasakoja, jog klausytojai dažniausiai džiaugiasi kur kas lengviau pasiekiama legaliai klausoma muzika. Jie gauna ir papildomos naudos – kūrinių nebereikia siųstis į savo įrenginius.
„Tačiau nėra vienos tiesos, – ji teigia. – Pati esu aktyvi muzikos klausymosi platformų vartotoja, tačiau žinau daugiau negu norėčiau būdama muzikos autore. Platformos, tokios kaip Spotify, beveik sunaikino fizinių albumų pardavimo verslą. Ne paslaptis, kad muzikos autoriai ir atlikėjai iš platformų užsidirba centus ir naujos kūrybos įrašams finansų turi ieškoti kitais būdais. Muzikos industrija pasikeitė ir vis dar keičiasi dėl dirbtinio intelekto įtakos. Todėl susiduriame su naujais iššūkiais“.
Vaikai supranta, tačiau tėvai – ne visada
Bendraudama su jaunais žmonėmis, R. Naujanytė-Bjelle patyrė, kad jie linkę gerbti kūrybą ir už ją mokėti. Didžiausia jaunosios kartos bėda – neigiamas tėvų pavyzdys, o kartais net reikalavimas elgtis pagal jų vertybes ir įpročius.
„Duosiu paprastą pavyzdį. Nemažai jaunų žmonių lanko muzikos mokyklas ir būrelius. Esu tikra, kad beveik visi jie groja iš kopijavimo aparatu atšviestų natų. O tai yra nelegalu. Galima groti tik iš legalių leidinių arba pirktų skaitmeninių kopijų su identifikaciniu numeriu.
Išeina, kad ir mokytojai, ir tėvai, ir visa aplinka skatina jauną žmogų daryti nusikaltimą“, – svarsto kūrybą saugančios asociacijos vadovė ir priduria, kad tai – gana nauja tema, kuri, tikėtina, Lietuvoje bus išspręsta.
D. Filmanavičiūtė, pabrėždama, kad reikia suremti pečius edukuojant ir auklėjant jaunąją kartą, kalbėti ir apie įstatymų bazę: „Man skauda širdį, nes bet kurioje šalyje per muzikos platformas galima prieiti prie norimo turinio, tačiau kai kalbame apie filmus ir kompiuterinius žaidimus, situacija keičiasi. Amerikoje filmą apie Mariją Callas rodo su Angelina Jolie, o Lietuvoje apie tai galime tik pasvajoti. Nes taip paskirstytos autorių teisės. Ši sistema, kuri taip pat ragina piratauti, turi būti pakeista“.
R. Naujanytė-Bjelle įsitikinusi, kad vien edukacijos neužtenka.
„Matydama kitų šalių pavyzdžius, aš būčiau už griežtesnę atsakomybę ne tik tiems, kas suteikia nelegalias meno kūrinių parsisiuntimo prieigas, bet ir tiems, kurie sąmoningai arba nesąmoningai siunčiasi piratinę muziką, filmus, knygas ar žaidimus. Lietuvoje praėjusiais metais tik du asmenys buvo nubausti už tai, kad siuntėsi filmus.
Džiaugiuosi, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija vis aktyviau kovoja su pirataujančiais. Kol mūsų visuomenei trūksta sąmoningo autorinių kūrinių vartojimo įpročių, baudos ir edukacija yra veiksminga priemonė“, – ji sako.
„Neauginkime piratų“ kampaniją finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos autorių gretutinių teisių programa. Kampanijos organizatoriai įsitikinę, kad piratavimo problemą galima įveikti tik suvienijus tėvų, pedagogų, visuomenės jėgas. Būtina investuoti į jaunų žmonių švietimą, rodyti pavyzdį ir padėti jiems pasiekti legalų turinį. Tik taip galima užauginti kūrybišką, sąmoningą ir atsakingą kartą, kuri savo pasaulį kurs be piratų.
Norint padėti vaikams ir jaunimui pasirinkti legalius informacijos ir pramogų šaltinius, verta žinoti apie Lietuvoje prieinamas platformas:
Muzikos platformos:
- Spotify – milijonai dainų ir tinklalaidžių.
- Deezer – platus muzikos pasirinkimas ir galimybė kurti grojaraščius.
- Apple Music – plati muzikos biblioteka su aukštos kokybės garso įrašais.
- Pakartot.lt – didžiausia lietuviškos muzikos įrašų platforma, kurioje galima nemokamai klausytis įvairių Lietuvos atlikėjų kūrinių.
- YouTube nors dažniausiai naudojama vaizdo įrašams, „YouTube“ turi daugybę oficialių atlikėjų ir grupių kanalų, kuriuose galima legaliai ir nemokamai klausytis muzikos.
- Bandcamp ir SoundCloud – šios platformos suteikia galimybę atrasti ir palaikyti nepriklausomus atlikėjus. Jos leidžia nemokamai klausytis muzikos, o kai kuriais atvejais – įsigyti kūrinių tiesiogiai iš atlikėjų.
Filmų ir televizijos platformos:
- Go3 – televizijos ir filmų platforma su tiesioginėmis transliacijomis bei dideliu filmų pasirinkimu.
- Netflix – tarptautinė filmų ir serialų platforma su įvairialypiu turiniu.
- ŽMONĖS Cinema – lietuviška namų kino platforma, kur galima rasti lietuvių kūrėjų darbų.
- Kino fondas – lietuviškų filmų platforma, kurioje gausu nacionalinio kino kūrinių.
- Apple TV+ siūlo originalius filmus ir serialus.
- Telia Play teikia įvairų turinį, įskaitant filmus, serialus ir televizijos laidas.
Knygų platformos:
- Audioteka – audioknygų platforma, siūlanti įvairių žanrų kūrinius lietuvių kalba.
- Skaityklė.lt – pirmoji Lietuvoje elektroninė parduotuvė, siūlanti legaliai išleistas lietuviškas elektronines knygas.
- Milžinas – elektroninių knygų platforma, leidžianti skaityti tiek lietuvių, tiek užsienio autorių knygas.
- Knygos.lt – elektroninis knygynas, siūlantis platų elektroninių knygų asortimentą.
- Vyturys – skaitmeninė biblioteka, skirta moksleiviams, kurioje gausu privalomų ir rekomenduojamų knygų.
- iBiblioteka.lt – interneto biblioteka, kurioje didžiausias elektroninių knygų pasirinkimas.
- ELVIS (Elektroninių Leidinių Valdymo Informacinė Sistema) – virtuali biblioteka, siūlanti garsines knygas ir kitus leidinius.
- Epaveldas.lt – svetainė, kurioje galima rasti skaitmenintą Lietuvos kultūros paveldą, įskaitant knygas.
- Knygute.lt – platforma, siūlanti elektronines knygas vaikams.
Daugiau informacijos: https://www.neauginkimepiratu.eu/
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
