Atnaujinta ekspozicija visuomenei atveriama nuo penktadienio.
„To labai laukiame, nes išgyventi sudėtinga, kai muziejaus durys užvertos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos narė Jurgita Garbaravičienė.
Vėl atvėrus muziejų plačiajai visuomenei, jo bilietas žmogui kainuos aštuonis eurus.
Tuo metu potyrių ekskursija asmeniui kainuos 22 eurus, joje diplomato veiklos pristatymo metu bus vaišinama arbata, japoniškais skanėstais.
„Daugiau koncentruosimės į privačias ekskursijas, turime potyrių ekskursijų formatą, kur žmonės ateis šiek tiek už didesnę kainą, bet turės kokybišką laiką muziejuje“, – kalbėjo J. Garbaravičienė.
Jos teigimu, prieš pandemiją per metus Sugiharos namus aplankydavo vien apie 20 tūkst. turistų iš Japonijos.
„Ir muziejus visiškai galėjo išsilaikyti. Šituos skaičius mes labai norėtume pasiekti“, – teigė Sugiharos fondo valdybos narė.
Naujos ekspozicijos projektą parengė litvakų kilmės Jungtinės Karalystės menininkė Jenny Kagan. Ši anksčiau sakė siekianti padaryti ją įtraukesnę, papasakoti platesnę „gyvybės vizų“ istoriją.
„Labai džiaugiamės, kad bendradarbiaudami su garsia britų menininke mes šitą muziejų atnaujinome. (...) Jos kūrybiniai sprendimai leidžia lankytojams pajusti ir pamatyti kitokią muziejaus dvasią“, – teigė J. Garbaravičienė.
„Tai nėra Holokausto istorija“
Ekspozicijos autorė J. Kagan BNS sakė su Holokausto istorija Kaune dirbanti pastaruosius kelerius metus, nuo bienalės 2017-aisiais iki Europos kultūros sostinės renginių 2022-aisiais.
„Penkerius metus daug dirbau, bet tai yra kitokia istorija, nes tai nėra Holokausto istorija. (...) Man buvo gana pamokantis procesas, čia yra tiek daug sluoksnių“, – apie „gyvybės vizas“ kalbėjo J. Kagan.
Naująją ekspoziciją menininkė prilygino teatrui be aktorių, kur aktoriais tampa patys muziejaus lankytojai.
„Tad kaip suaktyvinti auditoriją, ką jiems įteikti žaisti? Tai gali būti kažkas skaitoma, kažkas liečiama, bet svarbu ne tik daiktai, o kelionė. (...) Manau, aš žinau, kokia ta kelionė, bet name ji dar nelabai artikuliuota, nes tai pirmoji diena ir (...) momentas, kai pradedame mokytis. Tad dabar ekspozicija yra prieš auditoriją ir ši gali pradėti ją formuoti“, – sakė menininkė.
Namas ir muziejus yra privatūs, jie priklauso Garbaravičių šeimai. Kaip pažymėjo J. Garbaravičienė, paskutinįkart ekspozicija buvo atnaujinta prieš 15 metų.
Šiuos pokyčius muziejuje parėmė Olandijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Valstijų, Švedijos, Vokietijos, Japonijos ambasados, Lietuvos kultūros taryba, tarptautinis Sugiharos namų išsaugojimo fondas, žmonės, neatlygintinai prisidėję įvairiais klausimais.
Pagal J. Kagan parengtą projektą, apsilankymą Č. Sugiharos namuose lydi du pasivaikščiojimai po miestą: vienas bus kaip įžanga jam, atvesianti į namą iš miesto centro, o kitas vyks po apsilankymo ir pasakos likimus tų, kurie vizų negavo.
Idėjos dėl plėtros
Ant šlaito Žaliakalnyje esančio pastato pagrindinis įėjimas veda į viršutinį jo aukštą, kur yra du kambariai.
Viename jų įrengta ekspozicija, skirta diplomato gyvenimui, jo šeimai bei atsidūrimo Kaune istorijai. Šis kambarys primena šeimos svetainę, apstatytą tarpukario baldais, jame galima paskaityti ištraukas iš diplomato žmonos memuarų.
Šalia esančiame kambaryje pasakojama apie Kauną ir pokyčius, kuriuos miestas išgyveno Antrojo pasaulinio karo metais. Interaktyviame žemėlapyje vaizduojamas pabėgėlių judėjimas, kintančios valstybių sienos.
Ekspozicija tęsiasi apatiniame aukšte, kur įrengtuose ekranuose pasakojamos pabėgėlių istorijos, pateikiami kelių žmonių autentiški liudijimai. Pabaigoje lankytojai gali nusifotografuoti ir patys sukurti savo „gyvybės vizą“.
„Turime visokiausių idėjų, vizijų, ką galima būtų dar plėsti, japoniško sodo, kiemo tvarkymo. Tai kol kas yra vizijos“, – paklausta, ką dar muziejuje planuojama tobulinti, sakė J. Garbaravičienė.
Kaune dirbęs Č. Sugihara 1939–1940 metais su olandų konsulu Janu Zvartendijku išdavė „vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6 tūkst. žydų gyvybių.
Tuo metu Kaune susikaupė daug pabėgėlių iš Lenkijos, tarp jų ir žydų, kurie ieškojo būdų pabėgti nuo karo.
Gavęs neigiamus atsakymus iš Japonijos užsienio reikalų ministerijos dėl vizų išdavimo pabėgėliams, Č. Sugihara savo atsakomybe išdavė keletą tūkstančių tranzitinių vizų, skirtų vykti per Japoniją į trečiąsias šalis.
Č. Sugihara net po konsulato uždarymo pasirašinėjo vadinamąsias gyvybės vizas „Metropolio“ viešbutyje ir tęsė darbą iki paskutinės akimirkos, kol jo traukinys išvyko iš Kauno stoties.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
