REKLAMA
REKLAMA
Turėtume būti pakankamai stiprių nervų, kad galėtumėte sau atlikti tokią procedūrą. Nors Davidas siuvinėja tik viršutinį odos sluoksnį, vis tik kartais skausmingai prisiuva ir mėsą.
REKLAMA
Kaip sako pats Davidas, „po oda“ yra tarsi autobiografinis dienoraštis, įamžinamas jo kūne. Taip jis rašo savo gyvenimo istoriją, kurioje atsiduria visų jam svarbių žmonių veidai: šeimos narių, draugų, mokytojų.
Kiekvienas išgyventas momentas nugrimzta atmintin, kol galop yra pamirštamas. Tai skausmingas faktas, kai lieka tik materialūs daiktai, kuriuos po savęs palieka žmonės. Ko gero, šį skausmą ir įamžina Davidas savo delnuose. Tai tarsi sąjungos ir atskirties, skausmo ir meilės dermė.
REKLAMA
