Antradienį kalbėdama su Sarah Grynberg naujame tinklalaidės „A Life of Greatness“ epizode, 26 metų moteris sakė, kad miręs „krokodilų medžiotojas“ „niekada nemiegojo“.
Mylimas gamtosaugininkas mirė 2006 m. rugsėjo 4 d., kai filmuojant Didžiajame barjeriniame rife jam į krūtinę smogė rajos spyglys, rašo dailymail.co.uk.
Tuo metu jo mylimiems vaikams, Bindži ir Robertui, buvo tik aštuoneri ir dveji metai.
Apibūdindama savo vaikystę kaip „sūkurį“, Bindi sakė, kad ji ir jos brolis Robertas dėl tėčio augo „nuotykių ir stebuklų uragane“.
Kaip pavyzdį ji pasakojo, kad Steve'as savo dienas visada pradėdavo antrą valandą nakties.
„Jį kankino baisi nemiga. Tiesiog niekada nemiegodavo“, – sakė ji.
Nemiga yra labiausiai paplitęs suaugusiųjų miego sutrikimas, kurį Australazijos miego asociacija apibrėžia kaip sunkumus užmigti, išlaikyti miegą ir (arba) pabusti per anksti bent tris naktis per savaitę.
Ūmi nemiga, trunkanti trumpiau nei tris mėnesius, tam tikru metu kamuoja iki 30–50 proc. australų.
Paprastai ji turi aiškią priežastį, susijusią su darbu, šeima, stresu ar skrydžių vėlavimu.
Lėtinė nemiga, kuri trunka ilgesnį laiką ir gali išsivystyti dėl esminių psichologinių ar elgesio modelių, kamuoja 10–15 proc. suaugusiųjų.
„Prieš porą savaičių tvarkėme kai kuriuos jo daiktus, nes tvarkėme vieną iš senų spintų biure [Australijos zoologijos sode], kadangi remontavome savo biurus“, – sakė Bindi.
Ji aptiko didžiulį savo mirusio tėvo mokslinių tyrimų lobyną, „paslėptą spintos gale“.
Šis atradimas sugrąžino vaikystės prisiminimus apie tai, kaip Steve'as dirbdavo visą dieną dar gerokai prieš saulėtekį.
„Mes naršėme po jo spintas. Žmonės gali nesuprasti, kad jis turėjo tokį mokslinį protą“, – sakė ji.
„Peržiūrėjau jo dienoraščius, kuriuose jis tiesiog užrašinėjo tūkstančius, neperdedu, bet tūkstančius puslapių informacijos, faktų, tyrimų ir išvadų.“
„Tėtis atsibusdavo antrą valandą nakties. Prisiekiu jums, jo diena prasidėdavo 2 val. nakties. Ir iki to laiko, kai prasidėdavo visų kitų darbo diena, jis jau būdavo dirbęs visą dieną.“
Stevo Irwino dukra atskleidė tragiškai mirusio tėvo paslaptį
Bindi sakė, kad Steve'as mieliau praleisdavo valandas prieš aušrą „tyrinėdamas ir mokydamasis“ ramybėje, kai „pasaulis būna tamsus“.
„Štai iš kur atsirado šie dienoraščiai.“
Ji pridūrė, kad būtent dėl šių pastangų Australijos zoologijos sodas turi didžiausią pasaulyje krokodilų tyrimų programą.
„Neįtikėtina, kiek laiko ir pastangų jis skyrė vien tam, kad ištirtų kiekvieną informaciją, kuria su juo dalijosi žmonės.“
Pasak Bindi, dauguma žmonių matė savo tėtį tokį, „koks jis buvo televizorių ekranuose... aistringą, laukinį žmogų“.
„Tačiau labai norėčiau, kad žmonės taip pat matytų jo mokslinį protą, kuris buvo neprilygstamas.“
Kitoje pokalbio dalyje ji pasidalijo dar vienu širdį veriančiu prisipažinimu.
Dalis priežasties, kodėl Bindi parašė kalbą per tėvo laidotuves, buvo ta, kad ji bijojo jį pamiršti.
„Prisimenu, kai buvau maža ir tėtis ką tik mirė, kiekvienas suaugęs žmogus, kurį matydavau, man sakydavo: „Laikas gydo visas žaizdas.“
„Prisimenu, kaip būdama aštuonerių metų galvojau: „Ką, po velnių, tai reiškia?“ Kodėl žmonės man vis kartoja, kad, pavyzdžiui, vieną dieną aš tai pamiršiu?“
„Tiesą sakant, šiek tiek išsigandau“, – sakė ji.
Dabar Bindi žino, kad „ši informacija yra klaidinga“.
„Pirma, nesakykite to aštuonmečiui. Laikas pakeičia tavo sielvartą. Laikas keičia dalykus, perspektyvą ir visa kita“, – tęsė ji.
„Bet aš iš pirmų lūpų žinau, ką reiškia sielvartas, liūdesys ir netekties jausmas praradus tėtį.“
„Tas jausmas yra tiesiog mano dalis. Tai tarsi randas širdyje.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
