Astos pasirinkimui susieti gyvenimą su oro ir vandens stichijomis didžiausią įtaką turėjo mama. „Vaikystėje lankiau baseiną, o tėveliai vis ateidavo pasižiūrėti, kaip plaukiu. Kartą plaukdama ant nugaros pamačiau, kad mama žiūri ne į mane, o kaip kažkas šokinėja nuo bokšto. Supykau. Kai po vasaros prasidėjus naujam sezonui man pasiūlė mokytis šokinėti į vandenį, sutikau, nes ir mama to norėjo. Kadangi tuo pačiu metu lankiau ir gimnastiką, šuoliai į vandenį man gerai sekėsi. Taip šioje sporto šakoje ir pasilikau“, – laidoje pasakos A. Girdauskienė.
Vėliau Asta pasirinko trenerės darbą ir jau apie 40 metų savo patirtį ji perduoda jaunajai kartai. „Esu trenerė ir labai tuo džiaugiuosi, nes tai – ne darbas, o malonumas, – tvirtina A. Girdauskienė, mananti, kad būtent vaikai padeda išlikti gyvybingiems vyresniame amžiuje. – Vaikai uždega, neleidžia pasenti. Manau, jei turite galimybę ko nors mokyti vaikus, visuomet jausitės jauni.“
Kaunietė ne tik treniruoja jaunimą, bet ir pati dalyvauja įvairaus masto šuolių į vandenį varžybose, o neretai nušluosto nosį pajėgiausiems savo amžiaus grupės Europos ir pasaulio šuolininkams. Pavyzdžiui, 2016 m. ji tapo Europos čempione 55–59 amžiaus grupėje, o 2017 m. iškovojo pasaulio čempionės titulą.
Stimulu vėl aktyviai imti praktikuoti šį sportą, Astai tapo prieš maždaug 30 metų Ukrainoje surengtas pirmasis šuolių į vandenį veteranų čempionatas. „Mano akimis, tai buvo stebuklas. Kai pamatėme, kad į vandenį šokinėja 80–90 metų žmonės, mums akys išlipo ant kaktos. Ir aš pradėjau dalyvauti tuose čempionatuose. Iki tol nebuvau šokinėjusi apie 15 metų, tačiau kažkiek pasitreniravus man sekėsi labai gerai“, – prisimins laidoje Asta.
Didžiausią įspūdį jai paliko žaidynės Australijoje, kur susirinko tūkstančiai veteranų iš viso pasaulio ir kartu su kitais lietuviais pavyko užimti aukščiausias vietas.
Dabar Kauno šuolių į vandenį klubui „Salto“ vadovaujanti A. Girdauskienė dažniausiai šokinėja nuo 1 ir 3 metrų tramplinų, tačiau mėgsta sau kelti iššūkius ir kartais varžybose pasirenka šokti nuo 7,5 ar net 10 metrų bokšto. Neišdildomą įspūdį jai paliko šuolis į atvirą baseiną Barselonoje: nuo 10 metrų bokšto atsivėrė įspūdinga miesto panorama ir jaudulys gniaužė kvapą.
Astos pėdomis žengia ir jos dukra Indrė Marija Girdauskaitė. Norėdama suteikti dukrai kuo geresnes sąlygas tobulėti šuolių į vandenį sporto šakoje, moteris ryžosi nelengvam žingsniui – paauglę atžalą išleido gyventi į Rusiją. Indrė Marija nuo 13 metų gyveno, mokėsi ir treniravosi specializuotoje mokykloje Penzoje. Vėliau baigė studijas Maskvoje ir po 10-ies svetur praleistų metų, galiausiai sugrįžo į gimtinę.
Mergina prisipažįsta iš pradžių pykusi ant mamos dėl sprendimo išsiųsti ją mokytis svetur, tačiau šiandien mano, kad jis buvo teisingas ir leido pasiekti aukščiausių rezultatų. Indrė Marija yra daugkartinė šalies čempionė, Europos šuolių į vandenį čempionato finalininkė, pasaulio čempionatų dalyvė, vaikų ir suaugusiųjų trenerė.
Nepaisant daugybę metų skyrusio didžiulio atstumo, šiandien mama ir dukra puikiai sutaria ir kartu siekia sportinių pergalių. Tik dabar ne tik Asta treniruoja Indrę Mariją, bet ir atvirkščiai – dukra taip pat padeda mamai tobulėti šuolių į vandenį srityje.
Visą mamos ir dukros sportininkių istoriją žiūrovai išgirs laidoje „Amžius – ne riba“ šį šeštadienį, 9 val. ryto per žiūrimiausią televiziją TV3