Nuostabiausia, kad daugiau kaip 90 procentų šio regiono gyventojų - uolūs krikščionys.
Toradžų namai - vienas iš unikalių šios vietos reginių. Savo aukštai iškeltais stogais jie atkartoja laivus, kuriais, pasak legendos, neatmenamais laikais toradžai atplaukė į šią vietą.
Įdomiausia, kad tai nėra tik kokia nors Rumšiškių muziejaus relikvija. Toradžai tokius namus stato ir šiandien, ir juose puikiai gyvena. Tiesa, čia matote ne namus, o svirnus, kuriose vietiniai laiko savo laukuose surinktus ryžius. Bet namų forma - identiška.
Apsigyvenome Rantepao - šiaurinės Toradžos dalies sostinėje. Nedidelis toks miestukas su krūva krikščioniškų bažnyčių.
Ne, nepradėjome rūkyti, ir jums nepatariame. Tačiau šiandien buvome pakviesti į laidotuvių šventę, o į ją ateiti be dovanų - negražu. Labiau save gerbiantys svečiai šeimininkams dovanoja kiaulę arba buivolą, bet iš tokių kaip mes maloniai priima ir simbolines dovanas.
Toradža - kalnuota vietovė, todėl iki vietos teko valandą kratytis siaurais kalnų keliukais. Neslėpsime, važiavome čia, tikėdamiesi, kad galbūt pataikysime į kokią vietinę laidotuvių ceremoniją. Ir, svarbiausia, kad tuo tikslu nėra būtina laukti ar tikėtis, kad kas nors numirs būtent dabar. Toradžoje mirę žmonės yra laidojami praėjus keliems mėnesiams ar net metams po mirties. Kur jie būna iki to laiko? Namie, žinoma, kartu su savo šeima.
Toradžoje laidotuvės - pati svarbiausia šeimos šventė. Taip, kaip ji švenčiama, parodo šeimos socialinį statusą - kuo daugiau žmonių, svečių, šventės metu paaukotų gyvulių - tuo turtingesnė ir įtakingesnė yra šeima.
Toradžoje laidotuvės trunka tris dienas. Šiandien - antroji, Svečių priėmimo diena. Šią dieną šeimininkai priima svečius ir jų dovanas - tokias, kaip ši.
Velionės giminių laukiamasis. Gimines lengva atpažinti iš ypač puošnių drabužių.
Antroji laidotuvių diena eina į pabaigą. Taip, jausmai prieštaringi. Rytoj bus paskutinė laidotuvių ceremonijos dalis, kurios metu velionė atguls ne visai amžino poilsio. Kodėl ne visai amžino? Papasakosime rytoj.
