Su naujienų portalu tv3.lt Stano mielai sutiko pasidalyti prisiminimais iš tų laikų, kai pats lipo ant M.A.M.A. apdovanojimų scenos, atskleidė, kodėl pandemija kūrėjams išėjo į naudą ir davė vieną svarbų patarimą ateities žvaigždėms.
Požiūris į apdovanojimus keitėsi kardinaliai
Stano atviras – laikui bėgant jo požiūris į apdovanojimus labai pasikeitė. Dainininkas juokauja, jog pakitusi nuomonė rodo jo brandą, todėl tai – ir džiaugsmas ir liūdesys vienu metu.
„Apdovanojimai mano gyvenime buvo visada. Iš pradžių tai buvo Bravo apdovanojimai ir panašūs. Jie man buvo tuo metu labai svarbūs, nes aš buvau labai jaunas. Tai buvo didžiulis įvykis ir didžiulė reikšmė. Puikiai suprantu dabartinį jaunimą, kuris lipa į sceną MAMA apdovanojimuose.
Galiu tik pavydėti jiems to jausmo, tačiau pats lipdamas į M.A.M.A sceną atsiimti LATGA apdovanojimo už dažniausiai skambėjusius kūrinius, to jausmo nebeturėjau. Dabar jo jau nebelikę. Tas ir džiugina ir liūdina. Džiugina, nes panašu, jog subrendau, o liūdina, nes tas jausmas yra itin geras“, – svarsto Stano.
Požiūris į apdovanojimus ir euforija laimėjus – ne vieninteliai dalykai, kurie per bėgančius metus keitėsi. Muzikantas įsitikinęs – keičiasi ir pačios M.A.M.A. formatas ir joje geriausiais išrenkami kūriniai bei atlikėjai.
„Man atrodo, ir ačiū Dievui, kad M.A.M.A labiau atsigręžia į tą muziką, kuri iš tiesų domina žmones, kurios jie klauso. Pradžioje atrodė, kad tai – pakankamai alternatyvios muzikos apdovanojimai, tačiau dabar to pasakyti negalėčiau“, – sako Stano.
Laimingas ir patenkintas kurti negali
Prodiuserio nuomone, šiemet nominuoti itin stiprūs ir to nusipelnę atlikėjai. Tai lėmė ir jau dvejus metus šalį kaustanti koronaviruso pandemija.
„Karantino didžiulis pliusas tas, kad tikras atlikėjas negali nekurti, kai atsitinka tokie nemalonūs dalykai. Tada yra tik viena išeitis – užsidaryti ir kurti. Jei psichologinei atlikėjų ir kūrėjų būsenai pliusų pandemija tikrai nepridėjo, pačiai lietuviškai muzikai tai išėjo į naudą.
Kaip bebūtų liūdna, mes dažnai diskutuojame su kolegomis, ir aš labai norėčiau būti neteisus, bet bent jau iš mano patirties – laimingas, patenkintas, subalansuotas aš nieko gero sukurti negaliu“, – niūrią muzikantų paslaptį išduoda Stano.
Žino sėkmės paslaptį
Stano tiek kaip grupės „Delfinai“ dalis, tiek kaip solo atlikėjas ir prodiuseris pramogų pasaulyje sukasi jau daugiau nei du dešimtmečius. O ką jis galėtų patarti norintiems „prasimušti“ muzikos industrijoje? Pasak jo, jokio stebuklo čia nėra: „Yra vienareikšmis ir vienintelis receptas. Kodėl rašytoju tampa tik vienas žmogus iš milijono?
Esmė tokia – iš vieno milijono tik pusė pagalvoja, kad išvis galėtų būti rašytojais. Iš jų – tik pusė yra ką nors parašę, pusė jų – kam nors parodė. Iš tų tik pusė išgirdę neigiamą įvertinimą nepasidavė.
Taip ir atkrenta žmonės. Tai reiškia, kad svarbiausia – begalinė kantrybė ir darbas. Dirbti ir dirbti, daryti ir daryti. Jokiu būdu nepasiduoti, kai nesigauna pirmą, antrą ar penktą kartą“, – nepasiduoti jaunuosius muzikantus skatina S. Stavickis-Stano.
