Vakar Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) pirmajai pacientei spindulinė terapija atlikta linijiniu greitintuvu.
Naują 9,5 mln. litų kainuojantį linijinį greitintuvą ligoninė įsigijo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Dar beveik 2 mln. litų kainavo pastato, kuriame įkurtas Aukštųjų energijų skyrius ir pastatytas aparatas, įrengimas.
"Čia sienos yra kelių metrų storio, iš betono, gelžbetonio, metalo", - pademonstravo KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
Už rusišką vadinamąjį kobalto spindulinės terapijos aparatą, naudojamą nuo 1982 metų, daug tikslesnis, efektyvesnis linijinis greitintuvas pacientų seniai lauktas. Mat iki šiol šių procedūrų tekdavo važiuoti į Vilnių arba Kauną. Visai neseniai jį įsigijo Šiaulių ligoninė.
Pirmoji pacientė, kuriai buvo atlikta spindulinė terapija linijiniu greitintuvu, Janina G. sakė taip pat laukusi, kol bus gauti leidimai šiai aparatūrai eksploatuoti.
"Nebijau, norėjau gydytis būtent tokiu aparatu, o važiuoti į Vilnių nenorėjau. Pasitikiu mūsų gydytojais", - sakė ji.
Aukštųjų energijų skyriaus vedėja medicinos mokslų daktarė Aista Plieskienė, dirbti į Klaipėdą atvykusi iš Briuselio, patikino, jog aparatas saugus ir efektyvus.
Tiesa, pacientą spindulinei terapijai ruošia nemaža specialistų komanda - medicinos fizikai, radiologijos technologai, gydytojas onkologas radioterapeutas. Pasiruošimas procedūrai užtrunka kur kas ilgiau nei švitinimas, nes reikia tiksliai apskaičiuoti švitinti reikalingą pažeistų ląstelių tūrį, suplanuoti procedūrą taip, kad švitinimo metu nenukentėtų sveiki audiniai, paruoštą planą patvirtinti. Paruošiamasis darbas padeda išvengti atsitiktinių klaidų, nes visi duomenys yra suvedami į kompiuterius ir menkiausią netikslumą jis parodo kaip klaidą.
"Mūsų tikslas - selektyviai naikinti vėžio ląsteles, maksimaliai apsaugoti audinius. Linijinio greitintuvo didžiausias pranašumas tai, kad spindulys skverbiasi ten, kur reikia, gali kokybiškai apšvitinti ir paviršinius piktybinius navikus, ir giliuosius. O slankioji blokų sistema nuo radiacijos apsaugo sveikuosius audinius", - pasakojo A. Plieskienė.
Anot skyriaus vedėjos, esant kai kurioms onkologinės ligos lokalizacijoms radikali spindulinė terapija gali pakeisti net operacinį gydymą. Tai, kokiam metodui bus teikiamas prioritetas, sprendžia visa medikų komanda.
Linijiniu greitintuvu spindulinė terapija per metus gali būti atlikta ne mažiau nei 700-800 pacientų.
Ateityje KUL administracija planuoja įsigyti dar vieną tokį aparatą - jam jau paruošta vieta.
Spindulinė terapija linijiniu greitintuvu, - patikino V. Janušonis, - pacientams nekainuos.
Informacija
Klaipėdos krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, onkologinių ligų kasmet daugėja. Vien tik Klaipėdoje 2006 metais diagnozuota 901, 2007 metais - 1045, 2008 metais - 1071, pernai - 1115 naujų vėžio atvejų.
Moterims praėjusiais metais daugiausia nustatyta krūties vėžio atvejų - 85, odos - 35, gimdos kaklelio vėžio - 34 atvejai.
Vyrai 2009 metais dažniausiai sirgo priešinės liaukos vėžiu - 254 atvejai, plaučių - 72, skrandžio vėžio - 38 atvejai.
Nepaisant to, kad sergančiųjų onkologinėmis ligomis daugėja, šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių priemonių ir gydymo būdų, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą.
Kasmet KUL Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje dėl onkologinių ligų apsilanko nuo 24 tūkst. (2006 m.) iki 30 tūkst. (2009 m.) pacientų.
Onkologijos departamento stacionaro skyriuose gydoma vis daugiau pacientų: 2300 - 2006 metais, 2500 - 2009 metais. Dienos stacionare suteikta pacientams per 6 tūkst. chemoterapijos paslaugų.
Tobulėjant diagnostikos ir gydymo technologijoms, ypač radiologijos metodams, daugiau nei pusė atvejų diagnozuojama pirmos ir antros stadijos, kai žmonėms dar galima padėti pasveikti.
KUL pernai atlikta per 30 tūkst. ultragarsinių, iš jų 2040 prostatos, tyrimų ir 525 biopsijos kontroliuojant ultragarsu.
Teksto autorė Genovaitė PRIVEDIENĖ
