Atsidūrėme labai keblioje situacijoje. Penkiametė dukra užklupo mus su vyru besimylinčius. Nors aš jai stengiuosi paaiškinti, kad tai, ką ji matė, visiškai normalu, tačiau mergaitė jau savaitė nesikalba su tėveliu. O blogiausia, kad praeidama jį vis kumščiuoja. Gal jai atrodo, kad tėtis skriaudė mamą? Nebežinau, ką daryti. Laukti, kol praeis, ar bandyti kaip nors kitaip paaiškinti?
Nijolė
Psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Minialgienė.
Visų pirma mamytei patarčiau neaiškinti vaikui, kad tai visiškai normalu ir suaugę taip daro. Vaikų fantazija beribė, todėl šiuo atveju svarbesnis momentas, ką mergaitė matė. Gal jai iš tikrųjų pasirodė, kad tėtis skriaudžia mamą.
Vaikai fantazuoja ir suaugusiesiems tenka nelengva užduotis suprasti, kas vyksta jų galvelėse. Todėl pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas gi suneramino vaiką. Likusios dviese su dukra pasikalbėkite, ką ji matė. Tik neužpulkite klausimų lavina. Reikia leisti mergaitei pačiai atsiverti, kad ji išsipasakotų, kaip jai pasirodė. Gal ji pasijuto nesaugi? Dažna tėvelių klaida, kad po tokio įvykio jie tarsi vienas nuo kito atsiriboja. Stengiasi prie mažylio nepuoselėti šiltų jausmų, tėtis grįžęs po darbo nepakšteli mamai į skruostuką ir panašiai. O elgtis reikėtų atvirkščiai. Nes net menkiausias tėvų jausmų pasikeitimas vaikui gali sukelti nesaugumo jausmą. Mergaitė turi suprasti, kad niekas nepasikeitė: tėtis myli mamą, mama - tėtį.
Kita vertus, tokio amžiaus mergaitės, galima sakyti, labiau linksta į tėčio pusę. Dažnai, net, galima sakyti, įsimyli. Turbūt ne vienam teko girdėti, kai mergytė sako, jog užaugusi ji bus tėčio žmona. Tai - visiškai normalu. Tuomet joms tėtis atrodo kaip princas, o tai, ką mažylė pamatė miegamajame gali priimti net ir kaip išdavystę, kad tėtis jos nebemyli. Todėl ir svarbu išsiaiškinti, kas vyksta mergytės širdelėje, o ne pulti aiškinti, kad tai - visai normalu.
Tokio amžiaus vaikučiui tikrai neverta pasakoti visų intymaus gyvenimo smulkmenų. Vaikai paprasčiausiai nepriima per daug informacijos. Maždaug tokio amžiaus vaikai pradeda identifikuoti vyrų ir moterų skirtumus ir natūralu, kad jiems kyla labai daug klausimų.
Tačiau tėveliai padaro vieną klaidą, kad susėda ir stengiasi viską, ką žino, iškloti vienu metu. Atsakinėkite tik į tuos klausimus, kuriuos vaikas užduos. Vėliau, kai sueis vienuolika dvylika metų, bus galima pasikalbėti dar atviriau. Tačiau kol vaikai maži, viską reikia aiškinti pamažu, niekur neskubant.Sureaguoti reikia tuomet, kai žiūrint filmuką ar kino filmą parodomi žmonių jausmai. Tarkim, berniukas su mergaite pasibučiuoja, apsikabina ar panašiai. Jei vaikas paklaus, kodėl jie taip daro, atsargiai ir švelniai paaiškinti, kad myli.
Nekurkite ir pasakų. Tarkim, daugeliu atveju, kai mažieji paklausia, iš kur atsiranda vaikai, tėvai į šiuos klausimus atsako, kad atneša gandrai ar randa kopūstuose. Tačiau tai nėra teisinga taktika. Vaikui gali atsirasti nesaugumo jausmas, kad jei rado kopūstuose, gali vėliau ten ir palikti.
Viską galima švelniai paaiškinti. Tėvelis ir mamytė vienas kitą labai mylėjo ir svajojo apie vaikelį. Taip pilvelyje atsirado mažiukas kaip žirniukas vaikutis ir po kiek laiko išsipildė jų svajonė.
