„Iš pradžių apsistojau nakvynės namuose, tačiau vėliau teko ieškotis stogo virš galvos. Turiu labai gerą kolegą, kuris yra nusipirkęs namelį, bet jame negyvena. Todėl aš tą namuką prižiūriu ir jame gyvenu“, – pokalbį su Balsas.lt pradėjo Vytautas.
Pasikvietė draugą
„Draugas nežino, kad tame namelyje dar vieną žmogelį priglaudžiau. Tai jis vakare sugrįžta, o ryte vėl išeina. Pykstu ant jo, nes jam ne pavalgyt, bet tik išgert. O aš elgetaudamas ir „buljono“ nusiperku, ir duonos. Tas žmogelis mėgsta pasivaišinti, bet savo nieko neatsineša. Pasakiau, kad gyveni pas mane, viską naudoji – negerai taip. Jis pažadėjo, kad jo brolis atvažiuos ir viską sumokės. Bet jau trečias mėnuo eina, o niekas neatvažiuoja“, – guodėsi sostinėje elgetaujantis vyras.
Apie namuose gyvenantį draugą Vytautas, akivaizdu, gali kalbėti ir kalbėti: „Jis gavo pinigų, bet labai greitai juos prarado. Atrodo, per dvi dienas dingo 700 litų. Teisinosi, kad atėmė, bet greičiausia pragėrė. Nesuprasi, kaip ten iš tikrųjų buvo.“
Renka pinigus kyšiui
Vytautas teigė, kad iš valstybės negauna nė cento. Todėl renka pinigus prie bažnyčių, kad galėtų susimokėti gydytojams. Vyras atvirauja, kad nori gauti invalidumą, tačiau gydytojai nurodė konkrečią pinigų sumą, kurią sumokėjęs jis galėtų pretenduoti į pažymą dėl neįgalumo.
„Be kyšio šiandien nieko nepavyksta padaryti. Nori operacijos – pasakyta tokia kaina, nori neįgalumo pažymos – kitokia kaina. Jeigu neturi pinigų, tada viso gero. Nuo šių metų balandžio mėnesio tvarkausi invalidumą. Tačiau abejoju, ar kada nors pavyks jį gauti“, – sakė Vytautas.
Vilnietis atvirauja, kad žmonės aukoja itin pasyviai: „Šiandien surinkau tik 7 litus. Būna, kad pavyksta gauti daugiau. Taip pat turime saugotis policijos, nes jie skiria dideles baudas, kurių nėra kaip sumokėti. Esu labai daug baudų gavęs. Bet iš ko gali ubagas susimokėti.“
Vyras sakė, kad žmonės pataria prašyti išmaldos prie turgaus, tačiau ten jis neketina nė kojos kelti. Vytautą baugina didelė ir agresyvi konkurencija: „Šiaip visur labai stipri konkurencija tarp išmaldų prašančių žmonių. Bet kokiu atveju visada su savimi nešiojuosi dujų balionėlį, kurį prireikus panaudoju. Esu ne kartą ir ne du juo pasinaudojęs. Ypač kai puola narkomanai, kuriems niekas nesvarbu.“
Kaip atsitiko taip, kad tenka prašyti išmaldos?
Tik per savo gerą širdį. Anksčiau dirbau staliumi. Kažkada komiteto pirmininkui sudėjau parketą už dyką, tada gavau dviejų kambarių butą. Iškėliau vestuves, su žmona susilaukėme dukros. Taip pat turėjau dviejų aukštų namą, tačiau jį perrašiau savo broliui, kad galėčiau gauti tą butą.
Po kelerių metų mano brolis pasikorė. Taip susiklostė aplinkybės, kad išsiskyriau su žmona, jai palikau butą, o pats grįžau gyventi į prieš tai broliui perrašytą namą. Vėliau sužinojau, kad žmona pradėjo paleistuvauti. Todėl norėjau, kad duktė turėtų bent jau tėvą. Pats neturėjau tėvų, todėl nenorėjau, kad ir mano atžala liktų be nieko.
Ar dukra bendrauja su tėvu?
Jai dabar 27 metai, Rūta Kaune studijuoja mediciną. Bendraujame su ja. Dukra gyvena pas mano seserį. Kai ji baigs universitetą, mes su ja viską pasidalysime per pusę. Tada nebereikės man taip vargti, kaip dabar vargstu. Planuoju nusipirkti sodybą ir ūkiškai gyventi. Turiu ateities planų. Kodėl jie negalėtų būti realūs? Aišku, kaip viskas pavyks, pamatysime vėliau.
Kodėl nebandėte susirasti darbo?
Dėl avarijos (vyras vaikšto su ramentais). Prižiūrėjau tokią senyvą moterį. Po savo mirties ji netikėtai užrašė man palikimą. Tačiau jos giminaičiai, sužinoję apie palikimą, mane pastūmė po automobilio ratais. Dabar vyksta teismai, bandoma kažką įrodyti, kad tik iš manęs atimtų, ką paliko prižiūrėta moteris.
