Gruzinė Šorena Džaniašvili prieš ketverius metus netikėtai sušvytėjo muzikinėje Lietuvos padangėje tarsi kometa. Atrodė, kad ji, kaip ir dera kometoms, pasėjusi ažiotažą ir susižavėjimą, netrukus paliks mus, tačiau kažkas Lietuvoje pagavo ją už uodegos... Ketverius metus nesirodžiusi eteryje šiemet Šorena sugrįžo išmėginti savo jėgų „Auksiniame balse“ – moteriškesnė, brandesnė ir, regis, jau apsisprendusi dėl savo kaip dainininkės ateities. Mintis apie ji pasidalino su LRT .lt portale
Nematėme jūsų, Šorena, ketverius metus. Kodėl sutikote dalyvauti „Auksiniame balse“?
Pastaruosius trejus metus kartu su geriausiais Lietuvos džiazo muzikantais kūrėme naują skambesį gruziniškoms dainoms, ypač aktyviai koncertavome. Be to, intensyviai tobulinau savo įgūdžius, kūriau savo muziką. Nebuvo nei laiko, nei noro dalyvauti TV projektuose, tačiau „Auksinis balsas“ buvo išimtis. Pernai man labai gerą įspūdį padarė jame dalyvaujantis orkestras, dirigentas, įdomi jo vertinimo komisija. Man patiko ir tai, kad čia reikia atlikti vis kitokio žanro kūrinį, tad nusprendžiau išbandyti save srityse, kuriose turiu nedaug patirties. Visada klausiu ir vyro Audriaus patarimų. Jis mane labai palaiko ir skatina tobulėti. O sūnus Mykolas dar per mažas vertinti mano vokalinius sugebėjimus.
Nebijote išbandymų. Jums yra tekę pasirodyti scenoje su traumuota koja, pasirodymo metu nepabūgote „numirti“ scenoje norėdama atkreipti dėmesį į tragišką padėtį Sirijoje. Kova dėl aukso – dar vienas jėgų ir stiprybės išbandymas?
Esu patyrusi atlikti vieno muzikos žanro kūrinius, todėl kaskart atlikti vis kitokią muziką man yra išbandymas, į kurį labai atsakingai žvelgiu. Kiekvienam pasirodymui kruopščiai rengiuosi. Apie sunkumus nenoriu pasakoti, tegul juos žinau aš ir mano mokytojai. Sąmoningai keičiuosi – moku tai daryti. Noriu parodyti savo įvairiapusiškumą. Niekam neįdomi tik viena mano pusė, kurią visi ir taip jau pažįsta.
Ar „Auksinio balso“ nugalėtojui pakaktų vien gero vokalo?
Nebepakanka vien tik gero vokalo. Jeigu dainininkas neturi charizmos, vidinės jėgos, tik gražiu balsu jis nebus įdomus. Tai ne mano vienos nuomonė. Seniai nevaikštau į koncertus, kuriuose girdėti tik gražiai išdainuotos natos. Šio konkurse žiūrovai balsuoja ne vien tik už gražų balsą. Visi turi savo numylėtinius, ir balsų skaičių nulemia būtent simpatijos vienam ar kitam atlikėjui.
Persikūnijusi į Edith Piaf tapote to vakaro karaliene...
Labai džiaugiuosi, kad žiūrovai – ne tik tą vakarą, bet ir apskritai – mane labai palaiko. Taip, tas vakaras buvo mano sielos vakaras, pripažįstu... Edith Piaf atliepia mano širdies muziką! Man jau seniai patinka jos dainos, džiaugiuosi atsiradusia galimybe atlikti vieną jų su orkestru.
Pernai išleidote savo pirmą albumą. Ar bus ir antras? Ar galima tikėtis ne tik gruziniškų, bet ir lietuviškų dainų?
Albumo kol kas neplanuoju. Neseniai dalyvavau vienoje didžiausių pasaulyje muzikos pramonės mugių WOMEX, kuri vyko Kardife, Jungtinėje Karalystėje. Joje žinomi prodiuseriai ir muzikos agentai ieško naujų talentų. Sulaukiau daug įdomių pasiūlymų dėl 2014 m. koncertinių turų.
Ar niekada nesigailėjote, kad tapote viešas, visiems žinomas žmogus? Ar tai nedrumsčia jūsų šeimos ramybės? Esi viešas žmogus tiek, kiek nori būti. Man tai netrukdo, o kartais net padeda. Tačiau niekada nepasakoju apie savo vaiką arba šeimą, ir niekas manęs neprivers to daryti.
Ar savo ateitį siejate su Lietuva? Gyvenu Lietuvoje, todėl čia ir kursiu. Čia yra puikių muzikantų, ne vienas – pasaulinio lygio, ir aš džiaugiuosi galėdama dirbti su jais. ------------------------------- Jeronimas Milius prieš ketverius metus konkurse „Slavianskij Bazar“ gavęs specialų Rusijos žurnalistų prizą „Už charizmą ir užsispyrimą“. Tenka pripažinti, kad šio jauno dainininko charizma dar labiau išryškėjo, o užsispyrimas tik sustiprėjo. Kaskart pasirodęs scenoje, jis priverčia žiūrovus loštelėti, o paskui sukelia ovacijas: Jeronimo galimybės atrodo neišsemiamos. Tačiau interviu LRT. portalui dainininkas pasižymėjo kuklumu.
Jeronimai, projekto organizatoriai ir publika neabejoja jūsų muzikiniais gebėjimais. Kaip pats vertinate savo galimybes? Ar jaučiatės turįs stiprių konkurentų?
Nuo pat pradžių „Auksinis balsas“ mane sudomino, nes visi jo dalyviai įvairūs, turintys nemažai sceninės patirties ir savo klausytojų ratą. Iš pradžių negalėjau prognozuoti, kaip man seksis, bet dabar sulaukiu didelio žiūrovų palaikymo. Tai labai smagu, džiaugiuosi tuo.
Kodėl sutikote dalyvauti šiame projekte? Kuo jis, jūsų manymu, išsiskiria iš kitų TV projektų? Kuo jis pranašesnis už kitus?
Prisipažinsiu, abejojau dėl dalyvavimo, tad mane teko ilgai įkalbinėti. Tačiau dabar džiaugiuosi, kad čia siekiama kokybės ir profesionalumo. Man tai – svarbiausi kriterijai. Kokybe šis projektas ir išsiskiria iš panašių muzikinių televizijos konkursų. Nujaučiu, kad artimiausiu metu tokių įdomių TV projektų neatsiras, tad galėsiu ramiai nedalyvauti.
Žiūrovai po vieno pasirodymo jus karūnavo operos karaliumi, po kito pavadino pirmuoju popmuzikoje, lietuviškų dainų vakare jūs ir vėl triumfavote...
Na, „karūnavo karaliumi“ – per skambiai pasakyta, panašiai skamba ir projekto pavadinimas... Dainavimas operoje man visada sukelia labai didelį stresą, todėl malonių atsiminimų nebelieka... Iš tų trijų paminėtų pasirodymų išskirčiau šokių ir popmuzikos vakarą, nes sulaukiau puikios stilistės Olgos Filatovos-Kontrimienės idėjos, kaip vizualiai pateikti mano pasiūlytos „U2“ grupės dainos klubinę versiją. Rezultatas buvo tikrai geras, o ir po laidos iš draugų ir bičiulių sulaukiau daug teigiamų atsiliepimų.
Kuris muzikinis žanras jums tapo tarsi didžiausiu išbandymu, o kuris buvo įdomiausias?
Man dar nebuvo nė vienos lengvos temos, nes kaskart siekiau sudainuoti naują kūriną ir išstumti save už saugios, jau „dainuotos“ zonos ribų. Kūrinius renkuosi savarankiškai ir tokius, kad jie taptų ne tik mano balso, bet personažo kūrimo galimybių išbandymu. Išbandant sau neįprastą žanrą, sunkiausia surasti ribą, ant kurios nevalia lipti, nes tai jau bus balansavimas ties parodijos riba.
Esate vienas balsingiausių šalies rokerių, puikiai pasirodėte koncerte „Roko baladės“, jums grojo Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Ar, be roko, turite kitų aistrų?
Nežinau, ar toks komplimentas pelnytas. Nesu kraštutinumų žmogus ir stengiuosi nevartoti žodžių „didžiausias“, „geriausias“ ir pan. Man patinka teatras: tiek muzikinis, tiek dramos, tiek šokio. Pasitaikius galimybei visada pažiūriu kurį nors teatro spektaklį. Man patinka ir daug kitų dalykų, mėgstu miegoti, valgyti, bendrauti su draugais, tylėti, juoktis, važiuoti motociklu, vaikštinėti po mišką. Vertinu ir mėgaujuosi visomis šiomis gyvenimo smulkmenomis, kurios ir daro mane laimingą.
Esate įvairiapusis atlikėjas. Sukūrėte ne vieną vaidmenį miuzikluose, gavote pagrindinę partiją roko operoje, dalyvavote muzikiniame projekte „Triumfo arka“, atstovavote Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse, surengėte stereotipus laužantį koncertą „Klasikinė kontrabanda“ – tai tik dalis to, ką nuveikėte...
Svarbiausia, kad veikla šiose įvairiose srityse būtų tęsiama. Sutinku begalę puikių, kūrybingų žmonių, su kuriais tenka laimė padirbėti ir kurių dėka galiu tobulėti, daug ko išmokti. Mane itin traukia miuziklai ir roko operos, tad išgirdęs apie planuojamą naują pastatymą, siekiu dalyvauti kandidatų perklausoje. Tai ir laikykime dabartine mano aistra, kuriai nesugebu atsispirti. O svarbiausia man dabar – nesustoti, tobulėti, kiekvienąsyk dar daugiau iš savęs reikalauti.
Esu laimingas, nes per pastaruosius 10 metų išaiškėjo mano tikslai ir vertybės. Dabar galiu dainuoti ir vaidinti tik tai, kas artima mano širdžiai. Atsikračiau žodžio „reikia“ ir kas rytą galiu ištarti: „Gyvenimas yra jėga!“
Parengta pagal LRT.lt Nuotraukos LRT Šorena yra tikra kovotoja, kaskart parodanti vis naujas savo talento briaunas, tačiau jos balsas, nepraranda tą ypatingą gruzinišką tembrą, ką ji bedainuotų. Jeronimo, prisiekusio rokerio, nesustabdė kadaise patirta nesėkmė Eurovizijoje: jis atkakliai kopia aukštyn, dainuoja vis geriau.
