Keturių Sokotros salų archipelagas atsiskyrė nuo Afrikos žemyno prieš 6–7 milijonus metų. Sokotros archipelagą sudaro keturios salos: Sokotra, Darsahas, Samhahas ir Abdal Kuris. Didžiausia sala – Sokotra, jos plotas siekia 3625 kvadratinius kilometrus.
Nuo didžiosios žemės izoliuotose salose evoliucija rutuliojosi savaip ir sukūrė kitose vietose neregėtus gyvuosius organizmus. Sokotros raidos procesas vyko panašiai kaip Australijoje: vietinė flora ir fauna neturėjo galimybių kontaktuoti su kitomis rūšimis, todėl milijonus metų taikėsi prie vietinių sąlygų. Nors atstumas tarp žemynų palyginti nedidelis, jo pakako, kad nei augalų sėklos, nei gyvūnai nepersikeltų į kitų kontinentų krantus.
Šio proceso rezultatas – įspūdingas: per 700 itin retų floros ir faunos pavyzdžių, kurių trečdalis apskritai egzistuoja tik šiose salose, jų nėra jokioje kitoje Žemės vietoje.
Šios nuostabios salos stūkso Indijos vandenyne, 250 km nuo Somalio ir 340 km nuo Jemeno. Klimatas čia – karštas ir sausas. Smėlėti krantai juosia kalkakmenio kalnus, kuriuose gausu olų. Aukščiausia viršukalnė siekia 1525 metrus. Kalvose ir tarp kalnų plyti spalvingos pievos ir gilūs slėniai.
Sokotra, išvertus iš sanskrito kalbos, reiškia laimės salą. Išties atsidūrus toje vietovėje laimės jausmas apima be jokios priežasties, tiesiog mėgaujantis nežemišku šio botaninio rojaus grožiu.
Pirmasis stebuklas – viena dracenos rūšių, sumedėjusi dracena (Dracena cinnibaris), kitaip dar vadinama drakono kraujo medžiu. Šis medis nepanašus į jokį kitą. Lapai auga tik ant viršutinių vainiko šakų, jie panašūs į išdykusias, nežinia kodėl taip aukštai užlipusias pieveles. Visas medis kelia pačių įvairiausių asociacijų – vieniems jis panašus į skraidančią lėkštę, kitiems – į milžinišką grybą. Senovėje dracenos sakai buvo laikomi vertinga žaliava dažų ir lakų gamybai. Taip pat šis augalas buvo naudojamas svarbiuose magijos ritualuose, kaip universalus vietinės medicinos vaistas.
Šiose salose auga ir Dykumos rožė (Adenium obesium), panaši į spalvingą žydinčią dramblio koją. Gigantiška dorstenija (Dorstenia gigas) atsiranda tarsi iš niekur. Jai lyg ir nereikia jokios dirvos, šaknimis tiesiog įsikimba į sieną ar uolą. Ji šiek tiek panaši į giantišką sraigę briedžio ragais, šliaužiančią uola į viršų.
Agurkų medis (Dendrosicyos socotranum) – dar vienas Sokotros salų augalas stebuklas, ypač retas ir nepanašus į jokį kitą medį. Jis kalnų fone dėl išraiškingų formų primena fantastiniuose filmuose vaizduojamus paralelinių pasaulių augalus.
Sokotros salose gyvena per 40 tūkstančių žmonių. Manoma, kad pirmieji gyventojai į salas iš žemyno atsikėlė prieš 2000 metus, nors salyne rasta ir prieš 1,4 milijono metų gyvavusios kultūros liekanų. Populiariausi vietiniai verslai – žvejyba, gyvulininkystė, datulių auginimas ir, žinoma, turizmas. Šiame industrijos nepaliestame kampelyje kasmet apsilanko tūkstančiai turistų ir gamtos tyrinėtojų. Sokotros salų gyventojai kupini gyvenimo džiaugsmo. Nors jų gyvenimo sąlygos nėra labai paprastos (ilgas blogų orų sezonas, neišplėtota infrastruktūra), jie išsiskiria nesenkančiu optimizmu. Salyne nėra viešojo transporto, bet čia nuomojamai automobiliai. Sokotrą galima pasiekti tik lėktuvu, per Jemeną. Lėktuvai iš žemyno į salą skrenda kartą per savaitę.
Sokotriečiai kalba unikalia senoviška semitų kalba, dar senesne nei akadų ar klasikinė arabų. Dauguma gyventojų – arabai, paplitusios ir afroarabų, somaliečių, europiečių etninės grupės. Vyraujanti religija – Islamas.
Sokotros archipelagas – geidžiamiausia vieta besidomintiems paukščių pasauliu. Iš 140 salose gyvenančių paukščių rūšių net 10 – endeminiai (t. y. gyvenantys tik šioje vietovėje). Stebina fantastinio povandeninio pasaulio gausybė, čia apstu įvairiausių rūšių žuvų, koralų.
Daugelį metų Sokotros salos paprastiems turistams būdavo nepasiekiamos. Tik 90 metais pagaliau į jas plūstelėjo unikalios gamtos vaizdų ištroškę užsieniečiai. Tai išties ypatinga vieta. Jei susiruošite ją aplankyti – tai bus nepakartojama gyvenimo patirtis, paliksianti itin stiprų ir nepakartojamą įspūdį.