Naujagimių tėvai vis dažniau ima abejoti, ar reikia skubėti skiepyti ką tik į pasaulį atėjusį kūdikėlį. Dėl skiepų naudos nesutaria ir patys medikai: vieni ragina tėvus drąsiai skiepyti vaikus nuo gresiančių sunkių ligų, kiti, ypač natūraliosios medicinos atstovai, įspėja, kad skiepas vaiko organizme prilygsta tiksinčiai bombai.
Atsisakoma skiepyti naujagimius
Daugelį metų ankstyvas kūdikių skiepijimas buvo įprastas ir niekam nešaudavo į galvą abejoti skiepų nauda. Tačiau specialistų ir pačių medikų lūpomis viešinama prieštaringa informacija apie kūdikių vakcinavimą sutrikdė tėvus – baiminamasi, kad skiepai gali ne tiek padėti, kiek pakenkti.
„Vis daugiau tėvelių svyruoja, nežino, kaip geriau pasielgti. Vieni sako: mes pasiskiepysim vėliau. Kiti iš pradžių pareiškia neduosiantys vaikučio skiepyti, bet paskutinę akimirką apsigalvoja“, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo Motinos ir vaiko klinikos Naujagimių skyriaus vedėja Virginija Gedvilienė.
Paprastai ką tiktai gimęs kūdikėlis antrą savo gyvenimo dieną dar naujagimių skyriuje paskiepijamas nuo tuberkuliozės ir hepatito B. Neskiepijami neišnešioti naujagimiai ir tie, kurie turi sunkią įgimtą patologiją arba serga sunkiomis ligomis. Bet vėliau ir jie paskiepijami.
Pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais ir vėliau vykdomas vadinamasis kalendorinis mažylių skiepijimas nuo tymų, raudoniukės, kitų užkrečiamų ligų.
Anot gydytojos, kritinės situacijos dėl nesiskiepijimo dar nėra, tačiau tokių atvejų daugėja. Šiaulių apskrities ligoninės Motinos ir vaiko klinikų Naujagimių skyriuje 2010 metais tuberkuliozės ir kitų skiepų iš viso atsisakė šešių Šiaulių mieste ir rajone gyvenančių naujagimių tėvai. Tuo tarpu 2011 metų vien sausio mėnesį savo mažylių nepanoro skiepyti 6 naujagimių tėveliai, vasarį tokių buvo penki.
Prievartos skiepyti vaikus nėra, bet gydytojai tėvams pataria labai rimtai įvertinti gresiančių ligų pavojus. Neseniai Naujagimių skyriaus gydytojai šią problemą ir jos tendencijas aptarė su Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės gydytojais.
Apsaugo nuo sunkių ligų ir mirties
„Jeigu valstybė finansuoja skiepus, tai nedaroma be pagrindo. Šiuo metu visi sveiki naujagimiai nuo tuberkuliozės yra skiepijami tiktai vieną kartą ir tiktai gimdymo namuose pirmą arba antrą parą“, – teigia didelę patirtį turinti vaikų pulmonologė Rita Šopienė, Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės gydytoja.
Gydytojos teigimu, pasaulyje naudojamai tuberkuliozės vakcinai yra 90 metų. Lietuvoje naudojama daniška vakcina. Tiesa, pažymėjo specialistė, ši vakcina nėra tobula, nes ji neapsaugo nuo užsikrėtimo ir susirgimo tuberkulioze, tačiau išgelbėja nuo labai sunkių ar net mirtinų ligų, tokių, kaip tuberkuliozinis meningitas (galvos smegenų dangalo uždegimas) arba nuo sunkios plaučių tuberkuliozės.
Kadangi ką tiktai gimusio vaikelio imuninė sistema nėra susiformavusi, gydytoja įspėjo ir apie galimus vakcinacijos pavojus. Vaiko imunitetas bręsta, vystosi ir visiškai susiformuoja apie 4–7 gyvenimo metus.
„Tuberkuliozės bakterija, patekusi pas kūdikėlį, ypač iki vienerių metų, gali sukelti mirtiną ligą“, – netikėtai išgąsdino gydytoja ir tuojau nuramino: nėra girdėjusi nė vieno tokio atvejo.
Nerimas pagrįstas statistika
Tėvų atsisakymas tuberkuliozės skiepų medikus neramina dėl objektyvių priežasčių. 2010 metais šalyje ypač padaugėjo sergamumas atvira tuberkulioze tarp suaugusiųjų. Pavyzdžiui, Anglijoje, Airijoje vaikai nuo tuberkuliozės neskiepijami, nes tose šalyse sergamumas yra labai mažas – 5– 10 atvejų 100 000 gyventojų. Šiauliuose sergamumas 2010 metais buvo 31,1 atvejo 100 000 gyventojų, Šiaulių rajone – 68 atvejai 100 000 gyventojų.
„Sergamumas pas mus nėra toks mažas, kad galėtume atsisakyti skiepų nuo tuberkuliozės. Jeigu tėvai garantuoja, kad vaiko aplinkoje nėra ir niekada nebus žmogaus, sergančio tuberkulioze, jie gali ryžtis atsisakyti skiepų“, – teigė gydytoja ir patarė įvertinti šiuolaikinės migracijos mastą.
Gydytoja pasakojo apie Anglijos mokslininkų paskelbtą tyrimų išvadą, atseit, tymų ir raudoniukės vakcina gali sukelti autizmą. Kilo skandalas, tėvai pradėjo atsisakinėti skiepų. Kita mokslininkų grupė, išanalizavusi minėtus tyrimus, atrado, kad paskelbtos išvados yra neteisingos: autizmo genas esąs nulemtas genetiškai.
„Informaciją reikia vertinti labai kritiškai. Patikėkite, man net mintis nekiltų savo vaiko arba anūko neskiepyti nuo tuberkuliozės ir kitų sunkių ligų“, – sakė R. Šopienė.
Homeopatai – prieš skiepus
Iš esmės priešingos nuomonės apie skiepus yra Vilniaus natūraliosios terapijos klinikos gydytojas homeopatas Antanas Januškevičius, buvęs žinomos šveicarų homeopatės E. Bodrovos mokinys.
Homeopatas iš karto pabrėžė: skiepai naujagimiams ir mažiems vaikams yra pavojingi, nes kone visos vakcinos gaminamos užsienyje. „Skiepai yra komercija. Kas geriausia, paliekama saviems, o kas liko, patiems netinka, parduodama kitoms šalims,“ – teigė pašnekovas, kuris skiepo invaziją į vaiko organizmą prilygino tiksinčiai bombai.
„Pagalbinės medžiagos, esančios skiepuose, yra labai kenksmingos. Tėvai dažnai stebisi, kad, paskiepijus sveiką kūdikį, atsiranda įvairių sveikatos problemų. Mano praktikoje buvo atvejis, kai pagal kalendorių tvarkingai paskiepytas vaikas ėmė keistai elgtis: naktimis ėmė rėkauti, klausinėti, kur jo daiktai, nors ką tiktai juos laikė rankose. Tyrimai, beje, rodė, kad viskas yra gerai, – pasakojo gydytojas homeopatas. – Priepuoliams kartojantis, tėvai kreipėsi į Natūraliosios terapijos kliniką. Čia vaiko organizmo molekulės buvo ištirtos specialia aparatūra. Paaiškėjo, kad vakcinoje esančios pašalinės medžiagos – sunkiųjų metalų dariniai – patekę į vaiko organizmą ankstyvajame vystymosi amžiuje, sukėlė nervinio audinio destrukciją.“
A. Januškevičius įsitikinęs: skiepai nuo ligų neapsaugo. Atvirkščiai, dėl vakcinacijos vaikai tampa alergiški, hiperaktyvūs, padaugėja atminties sutrikimų, momentinių kūdikių mirčių, padidėja rizika susirgti vėžiu.
„Neskiepytų vaikų sveikata yra daug geresnė nei tų, kurie yra paskiepyti, – tvirtino homeopatas. – Ir jeigu žmogus turi gerą prieštuberkuliozinį imunitetą, imunitetą kitai ligai, skiepyk ar neskiepyk, jis nesirgs, ir atvirkščiai“.
Gydytojas taip pat sukritikavo visuotinai paplitusi argumentą, jog skiepai išnaikino tokias ligas kaip maras, raupai, difterija. „Tos ligos išnyko ne dėl skiepų, o dėl to, kad buvo išrasti medikamentai joms gydyti“, – teigė natūraliosios medicinos atstovas. Jo įsitikinimu, daug sveikiau persirgti natūraliai, o ne eksperimentuoti su savo organizmu.
Neskiepijimą vadina nusikaltimu
Šiaulių Asmens sveikatos priežiūros centro pediatrė – imunologė Vanda Burneikienė vaikų gydytoja dirba 45 metus. Gydytoja skiepų klausimais konsultuoja gyventojus, gydytojus, skaito paskaitas, pastoviai tobulinasi skiepijimų srityje, dalyvauja konferencijose, kursuose.
„Noriu šaukti “SOS“ ir prašau tėvus netikėti netikrais pranašais. Skiepyti būtina“, – teigia V. Burneikienė.
Imunologė nesupranta, kaip galima ignoruoti mokslininkų ir imunologų rekomendacijas, paneigti mokslo tyrimus.
„Žmonės neturi pasiduoti propagandai. Viskas – antibiotikai, maistas, net pienas veikia mūsų organizmą ir jeigu perdozuosime, gali tapti nuodu. O natūraliosios medicinos atstovai priešinasi vakcinacijai, nes jie sunkių ligų negydo. Gydo žolėmis, bet jeigu įkąs šuo, bėgs skiepytis, nes stabligės žolelėmis neišgydysi. Mano nuomone, vegetarai ir natūralioji medicina šiais laikais yra kaip religija: ne, ir viskas“, – mano V. Burneikienė.
Savo praktikoje jau susidūrusi su šiauliečių atsisakymais skiepyti vaikus, imulogė patikino, jog dabartiniai skiepai yra išgryninti, likęs tiktai informacijos nešėjas, be jokių pašalinių medžiagų. Karščiavimas, kiti negalavimai, kurie dažniausiai praeina savaime, yra natūrali organizmo reakcija į skiepą.
Gydytojos teigimu, būtent skiepai išnaikino tokias ligas kaip maras, difterija arba raupai.
„Skiepai yra nepalyginti mažesnis pavojus nei difterija arba meningitas, nuo kurių vaikas jeigu ir nemirs, tai visam gyvenimui liks invalidas. Negali mirti žmonės nuo ligų, kurioms yra vakcinos“, – įsitikinusi V. Burneikienė. Jos manymu, neskiepyti vaiko nuo tuberkuliozės, difterijos, stabligės – nusikaltimas ir prieš patį vaiką ir prieš visuomenę.
„Tai, kas parašyta skiepų kalendoriuje, yra neginčijama. Neskiepyti vaikai gyvena paskiepytųjų sąskaita. Užtenka sumažinti skiepijimo apimtis – ir liga ima plisti. Amerikoje nutraukus skiepus nuo kokliušo vaikai ėmė mirti. Suomijoje 1986-aisiais nutraukus skiepus nuo poliomielito vaikai ėmė masiškai sirgti. Padaugėjus susirgimų, tuberkuliozės skiepą vėl įsiveda tos Europos šalys, kurios anksčiau jo buvo atsisakiusios. Kur skiepai išnyksta, ten prasideda ligos“, – sako imunologė.
Ji pridūrė, ne visi skiepai yra būtini. Nėra privaloma vaiko skiepyti nuo vėjaraupių, gripo, rota virusinių infekcijų, kitų lengviau išgydomų ligų.
Sigita STONKIENĖ
