Šį mėnesį “Skamp” trijulei - Ericai Jennings (28), Viktorui Diawarai (30) ir Viliui Alesiui (29) - sukanka dešimt metų. Panašu, kad grupės jubiliejus privertė sukrusti kiek apmirusius “skampus”. Rudenį pasirodysiančio albumo įrašai, pasirengimas gegužės 30 dieną įvyksiančiam koncertui - “Skamp” nesiruošia skirstytis.
Amžinai vėluojantis Viktoras, pareigingasis Vilius ir vietoje nenustygstanti Erica - draugai, kurie pasitiki vienas kitu šimtu procentų. Visi jie kaip vienas tvirtina, kad didžiausias jų pasiekimas - draugystė nepaisant nieko.
- Jau keletą metų “Skamp” nevykdo jokios veiklos. Artėjant dešimtmečiui tarsi atsiminėte, kad esate grupė. Naujas įkvėpimas?
Viktoras: Pertrauka grupei buvo reikalinga. Mes susitvarkėme asmeninius gyvenimus. Pavyzdžiui, aš septynerius metus gyvenau tik “skampais”. Iki paryčių sėdėdavau įrašų studijoje, daug koncertuodavome. Dabar grįžtame labiau suaugę, turintys daugiau atsakomybės. Turime aiškią muzikinę kryptį.
- Kokia ji?
Viktoras: Sužinosite rudenį, kai pasirodys albumas. (Juokiasi.) Muzika turės nemažai hiphopo atspalvio. Aš tikiu, kad albumas bus geras. Svarbiausia, kad žmonės ateitų į mūsų koncertą. Scenoje mes stipresni nei įraše.
Erica: Taip, mes jau keletą metų nepristatėme naujo albumo. Planavome tai padaryti anksčiau, bet dėl mano nėštumo teko padaryti pertrauką. Be to, visi esame įsitraukę ir į “Tabami” veiklą. “Skamp” dešimt metų, bet mes nenorime sustoti. Atvirkščiai.
- Kaip manote, ar “Tabami” nenukonkuravo “skampų”?
Erica: Tai skirtingi dalykai. “Tabami”, priešingai nei “Skamp”, nėra originali grupė.
- Sutinku, bet “Tabami” vardas šiandien dažniau girdimas nei “Skamp”.
Viktoras: “Skamp” man visada buvo ir bus svarbiausia.
- Ar jūs vis dar “degate “skampais” kaip ir prieš dešimt metų?
Erica: Absoliučiai.
Viktoras: Dabar, kai po ilgos pertraukos sėdime studijoje ir kuriame naują albumą, jaučiuosi taip pat, kaip ir prieš dešimtmetį.
- Kodėl grupės įkūrimo data vadinate laiką, kai į grupę atėjo Erica. Juk prieš tai muzikavote penkerius metus?
Vilius: Iki Ericos mes buvome labiau mokyklinė grupė.
Viktoras: Kai atėjo Erica ir įrašėme dainą “Summertime”, mes tapome profesionalia grupe.
- Tai nesuklysiu teigdama, kad Erica “skampams” atnešė populiarumą?
Viktoras: Nesuklysi.
Erica: O, kaip malonu. (Juokiasi.)
- Jei Erica pasitrauktų iš “Skamp”, neieškotumėte naujos vokalistės?
Viktoras: “Skamp” yra ne trumpalaikis projektas, o draugyste paremta grupė.
Vilius: Jei bet kuris iš mūsų paliktų grupę, “Skamp” nustotų egzistuoti.
Erica: Mes kaip šeima. O šeimos narių nepakeisi niekuo. Mes kartu dešimt metų, nes esame draugai. Jei susipyktume - “Skamp” nebebūtų.
- Ar per dešimt metų buvote rimtai susipykę?
Erica: Žinoma. (Sako labai tyliai.)
Viktoras: Tačiau ne ilgiau nei pusdieniui.
- Ar neatsibodote vienas kitam?
Viktoras: Svarbu kartkartėmis pailsėti vienam nuo kito. Ir tada vėl viskas gerai. Dabar mes nebesimatome kiekvieną dieną kaip anksčiau. Kiekvienas turime susikūrę asmeninį
gyvenimą.
Vilius: Bet mes ne tik dirbame, bet ir laisvalaikį, atostogas dažnai leidžiame kartu.
Viktoras: Mus vienija ne tik muzika, bet ir požiūris į gyvenimą. Man su “skampais” ir jų draugais visada smagu diskutuoti. Kad ir apie R.Paksą. (Visi juokiasi.)
- Ar pasitikite vienas kitu šimtu procentų?
Viktoras: Visiškai. Pavyzdžiui, Erica jau dešimt metų tvarko grupės finansus. Man net į galvą nešauna ja nepasitikėti.
- Erica, ar nesunku derinti motinystę ir sceną?
Erica: Viskas priklauso nuo to, kaip suplanuoji laiką. Juk repeticijas, koncertus mes planuojame. Taigi iš anksto Žinau, kada teks išeiti iš namų. Kol kas problemų nekyla.Be to, vaikinai dabar labiau prisitaiko prie manęs.
- Kaip manote, koks “Skamp” indėlis į lietuvišką popmuziką?
Erica: Kai mes pradėjome groti, buvome pirmoji įvairius muzikos stilius derinanti grupė. Vėliau atsirado daugiau.
Vilius: Kai pasižiūriu į dabartines lietuviškas popmuzikos grupes, suprantu, kad jokio indėlio. (Juokiasi.) Kitados kovojome prieš fonogramą, bet matau, kad veltui.
- Kokie grupės kolegų charakterio bruožai nepatinka?
Erica: Tiesą sakant, esame labai skirtingų charakterių.
Viktoras: Mane užknisa, kad Vilius labai anksti keliasi ir puola visus žadinti. Dar jis niekada nevėluoja, o kai mes pavėluojame - pyksta. (Juokiasi.)
Erica: O Viktoras visada vėluoja. Reikia labai stengtis, kad nesupyktum. (Juokiasi.)
Viktoras: Na, o Erica su savo ilgu liežuvėliu nuolat įsikiša, kur nereikia. Tada mums, bičams, tenka ją gelbėti. Ji labai dažnai reiškia savo nuomonę, kartais ten, kur nereikėtų.
- Erica, ar per dešimt metų tave mergino Vilius arba Viktoras?
Erica: (Juokiasi.) Ne. Galbūt tik dar prieš man ateinant į grupę.
Vilius: Aš tai tikrai nelindau.
Viktoras: Laikausi nuomonės, kad grupėje neturėtų būti porų. Prasidėtų visokie asmeniškumai.
- Erica, ar neplanuoji su Jurgiu (J.Didžiulis - Ericos vyras ir “InCulto” lyderis) sukurti muzikinio dueto?
Erica: Oi, ne. Man gerai su “Skamp”. Be to, mes su Jurgiu ir taip praleidžiame daug laiko. Jei dar ir scenoje kartu muzikuotume – būtų per daug.
- Didžiausias “Skamp” pasiekimas?
Vilius: Svarbiausia, kad mes vis dar kartu. Džiaugiamės, kad teko bendradarbiauti su tokiomis asmenybėmis kaip Andrius Mamontovas, Vytautas Kernagis. Smagu, kad teko koncertuoti su “Black Eyed Peas”.
- Ar yra dalykų, kurių gėdijatės?
Viktoras: Gėda dėl tam tikrų masinių koncertų, kuriuose sutikome dalyvauti. Būdavo, stovi scenoje ir galvoji: “Ką aš čia veikiu?”
Vilius: Pavyzdžiui, man buvo nejauku, kai nacionalinėje “Eurovizijoje” aplenkėme Andrių Mamontovą. Manau, jis tada, 2001 m., labai norėjo važiuoti į “Euroviziją” Kopenhagoje.
- Erica, kitados tavimi rimtai domėjosi užsienio prodiuseriai, bet tu nesutikai, nes, kaip pati sakai, buvai per jauna. Ar dabar iškeistum “Skamp” į tarptautinę karjerą?
Erica: Solinė karjera dar nereikštų, kad privalau palikti grupę. Aišku, sunku pasakyti, kaip būtų, jeigu būtų.
Viktoras: Jeigu Erica gautų rimtą pasiūlymą, būtų kvaila, jei mes su Viliumi jos nepaskatintume.
- Kas turėtų nutikti, kad “Skamp” pasakytų “sudie” visiems laikams?
Viktoras: Turėtų dingti noras kurti ir būti scenoje.
- Ar teko susidurti su tautine, rasine diskriminacija Lietuvoje?
Viktoras: Man teko, bet nenoriu iš to pūsti burbulo. Buvo nemalonių susidūrimų su skustagalviais. Bet viskas baigėsi įžeidinėjimais. Tiesa, sykį apspjaudė. Šiaip Vilniuje jaučiuosi saugus.
Erica: Nedarome nieko, kad paskatintume tokius išpuolius. Elgiamės protingai.
- Jei turėtumėte galimybę, ką labiausiai norėtumėte pakeisti Lietuvoje?
Viktoras: Muzikos industriją. Dar norėčiau, kad valstybė daugiau investuotų į kultūrą ir piliečių išsilavinimą. Vilniuje vis daugiau atsiranda prekybos, o ne meno centrų...
Vilius: Norėčiau, kad valstybės institucijose būtų mažiau intrigų, o daugiau konstruktyvaus darbo.
Laima Karaliūtė
