47-erių atlikėjas pasakoja, kad daugelis žmonių net nesusivokia, kad žinomumas turi didelę kainą – kartais net labai skaudžią.
„Dar niekada apie tai nepasakojau, bet mane norėjo nužudyti, buvo užsakytas samdomas žudikas. Dar niekada to garsiai nesakiau. Viskas baigėsi gerai. Turėjau įtakingų draugų. Tai nematoma, baugioji žinomumo ir šlovės pusė“. Pasakodamas apie incidentą vyras save lygina su Michael Jackson – anot R. Williams, tuo metu jis buvo tiek pat populiarus kaip ir pop karalius.
Robbie toliau pasakojo, kaip bando susitvarkyti su nuolatiniu dėmesiu ir įkyriais gerbėjais, kurių būna tikrai ne vienas, rašo dailymail.co.uk.
„Prie šlovės ir didžiulio populiarumo visada prisideda nerimas, depresija ir psichinės ligos. Egzistuoja keli šlovės lygiai, jų poveikis skirtingas. Ir pirmasis yra tikra beprotybė. Yra dar pora, kurių neprisimenu, tačiau ketvirtasis yra priėmimas.
Tam tikra prasme susitaikai su tuo, kad iš tavęs atimamas bet koks privatumas, bandai su tuo kovoti, apsimesdamas, kad viskas čia normalu, stengiesi būti normalus, bet ir bandai būti mažas, kad niekas nenorėtų tavęs skriausti. Kažkas į panašaus: aš menkas, prašau, neskriauskite manęs.“
Atlikėjas dalinasi, kad vien nuo minties, jog reikės bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, jam kyla nerimas, nors jis ir puikiai supranta, kaip žmonės nori su juo susitikti.
R. Williamsas neseniai su šeima persikėlė į Viskonsiną, prieš tai nuo 2004 metų gyveno Los Andžele.
Tinklalaidėje „This Past Weekend“ vyras pasakojo: „Į Ameriką atvykau reklamuoti naujausio albumo (...). Tuo metu jau turėjau milijonų banko sąskaitoje, daugybę gerbėjų, jaučiausi prislėgtas, jutau nuolatinį nerimą. Žodžiu, atvykau į Ameriką, dariau, ką turiu daryti ir tada supratau: ei, palauk, visas tas žinomumas ir šlovė mane varo į depresiją, juntu nuolatinį nerimą. Ir jeigu atvažiuosiu į Ameriką, tapsiu populiarus, tada jau būsiu populiarus ir Papua Naujojoje Gvinėjoje...
Ėmiau savęs klausi, ką, po velnių, aš čia dabar darau? Ir tas suvokimas atėjo bandant prisijaukinti Ameriką.
Kodėl man to reikia? Kodėl čia tiesiog sau ramiai negyvenus ir nesidžiaugus anonimiškumu? Taip suaugęs protingas žmogus nusprendė nesireklamuoti Amerikoje, nieko nedaryti. Taigi tiesiog persikėliau čia ir viskas apsivertė aukštyn kojomis. Iš esmės aš čia gyvenu nuostabiai, džiaugiuosi anonimiškumu. Kai susimąstau apie grįžimą į savo gimtąją šalį, suvokiu, kad ten tokio gyvenimo neturėsiu, ir vėl apima nerimas, depresija. Tenka vėl atsiprašyti Amerikos.“
