Nežinant istorijos būtų galima pamanyti, kad Okinava – vos ne rojus žemėje ir visi čia laimngi. Vietos žmonės taip pat moka maskuoti savo vidinį liūdesį, gatvėje paprastai yra besišypsantys, beje, mentalitetu visiškai skiriasi nuo droviųjų tokijiečių. Tiesa, Okinava turi savo socialinių problemų, nepaisant to, kad tai vienintelė vieta Japonijoje, kur dėl gimstamumo nereikia rūpintis, tačiau turizmui tai itin patraukli vieta, nusikalstamumas žemas, o paslaugų sfera dar labiau pritaikyta japoniškai nemokantiems tiek dėl didelio skaičiaus amerikiečių, gyvenančių prefektūroje, tiek nemažo užsienio turistų srauto.
Turbūt yra tekę girdėti apie lietingąjį sezoną Japonijoje. Okinavos saloje bent po kelis lašus iškrenta kasdien, o lietūs dar dažnesni, ir ne tik vasaros mėnesiais. Hare- otoko – taip japonai vadina žmones, kuriems vykstant iškylauti šviečia saulė. Skrydžiai užsakomi čia: https://avia.lt/pigus-skrydziai/
Vienas svarbesnių objektų yra Šiuri pilis ir pastatų kompleksas, įtrauktsa į Unesco paveldą, pradėtas statyti dar XIV a., nesant vieningos Riūkiū karalystės, ir beveik visiškai sugriautas per karą, tačiau atstatytas. Vaikštant palei kalkakmenio sienas galima stebėti pastatų išskirtinumą ir įmantrų stilių bei nuo kalvos atsiveriančią miesto panoramą, kurioje dominuoja tradiciniai balti namų stogai ir kiti tropiniai augalai.
