• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Visų Šventųjų, o vėliau – ir Vėlinių dieną ne tik lankome kapus, degame žvakutes, bet ir prisimename tuos, kurių trūksta. 2024-aisias Lietuva neteko ne vieno talentingo ir įkvepiančio žmogaus. Lapkričio pradžia – tinkama proga stabtelėti, prisiminti ir pagerbti jų gyvenimo darbus.

Visų Šventųjų, o vėliau – ir Vėlinių dieną ne tik lankome kapus, degame žvakutes, bet ir prisimename tuos, kurių trūksta. 2024-aisias Lietuva neteko ne vieno talentingo ir įkvepiančio žmogaus. Lapkričio pradžia – tinkama proga stabtelėti, prisiminti ir pagerbti jų gyvenimo darbus.

REKLAMA

Antanas Samkus

Sausio mėnesį Lietuvą apskriejo žinia apie Antano Samkaus, buvusio legendinio baro-naktinio klubo „Absento fėjos“ barmeno, mirtį. Vyrui buvo vos 38-eri, o jo gyvybę pasiglemžė sunki liga.

Sar vasarą velionio brolis kreipėsi į visuomenę, prašydamas padėti ligos kamuojam broliui. Antanui buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos vėžys, pati karščiausia jo forma – kepenyse ir kasoje.

Antanas su žmona Grace augino dukrą Ulą, kurios susilaukė 2023-ųjų sausį. Praėjus trims mėnesiams po pirmagimės gimimo, vyrui buvo diagnozuotas liga.  

REKLAMA
REKLAMA

Kaip rašoma „gofundme“ platformoje, kurioje buvo renkamos lėšos, pradedant gydymą Antanui buvo nustatyta vienerių metų prognozė, vasarą gydytojai prognozavo vos devynis mėnesius. 

REKLAMA

Anksčiau dirbęs Vilniuje, vėliau A. Samkus persikėlė į Niujorką ir buvo apibūdinamas kaip linksmiausias barmenas, bare tarsi kūręs savo išskirtinį pasaulį.

Aldona Janušauskaitė-Dausienė

Vasario mėnesį skaudi žinia sukrėtė kino pasaulį – po sunkios ligos mirė aktorė Aldona Janušauskaitė-Dausienė, ėjusi 82-uosius metus.

Pasak Lietuvos nacionalinio dramos teatro, tai buvo viena ryškiausių vyresnės kartos aktorių, sukūrusi keliasdešimt įsimintinų vaidmenų.

REKLAMA
REKLAMA

Tarp svarbiausių Janušauskaitės vaidmenų – Veronika (A. Vienuolio „Paskenduolė“,1967), Rita (E. Filippo „Cilindras“, 1969), Morta (Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, 1969), Ieva (Just. Marcinkevičiaus „Katedra“, 1971), Nataša (M. Gorkio „Dugne“, 1975), Milda (J. Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo metas“, 1978) ir kiti.

Aktorė Lietuvos kino studijoje įgarsino nemažai filmų, Lietuvos radijuje įskaitė dešimtis lietuvių ir užsienio autorių kūrinių, jos balsas skambėjo ir iki dabar skamba laidoje „Vakaras su knyga“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

1976 metais aktorei buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės vardas.

Rimas Tuminas

Kovo pradžioje buvo paskelbta apie Lietuvos teatro režisieriaus Rimo Tumino mirtį. Jis ėjo 73-iuosius metus, o pastaraisiais metais sirgo onkologine liga.

R. Tuminas pastatė daugiau nei 60 spektaklių pagal Rusijos, Lietuvos kitų šalių dramaturgų kūrinius, jo darbai buvo rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose.

Jis nuo praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio dirbo pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedroje, taip pat yra dėstęs Vilniaus dailės akademijoje.

REKLAMA

R. Tuminas buvo vienas Vilniaus mažojo teatro steigėjų, 1994 metais jis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Jis daugiau nei dešimtmetį yra dirbęs Rusijoje, gavęs šios šalies apdovanojimų.

Domantas Ruplėnas

Kovą pasklido liūdna žinia ir apie humoristo, „Dviračio šou“ kūrėjo Gintaro Ruplėno sūnaus Domanto mirtį. Vyrui buvo 34-eri.

Praėjus kelioms dienoms po didžiulės netekties, velionio mama Dalia Ruplėnienė atskleidė sūnaus mirties priežastį. 

REKLAMA

„Šiandieną, pasitarę, norint išsklaidyti įvairius žmonių svarstymus, nusprendėme parašyti mirties priežastį. Medicininiais terminais tai buvo ūminis kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimas, plaučių arterijų trombembolija.

Žalingi įpročiai: rūkymas, didelis jautrumas. Visgi, ne apie tai dabar, mes visi dabar esame perėjime ir ne visi jį atlaiko. Kažko pabaiga yra kitko pradžia“, – rašė ji.

Gintaras Zdebskis

Kovą Lietuva neteko ir dainų autoriaus, buvusio radijo stoties „Lietus“ vadovo Gintaro Zdebskio. G. Zdebskis žinomoje radijo stotyje dirbo du dešimtmečius, generalinio direktoriaus ir programų redaktoriaus pareigas paliko 2019-aisiais. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ačiū už visus kūrinius, kuriuos parašėte man per 18 metų, daug hitų tokių kaip „ČIGONO MEILĖ“, „NEKALTINU SAVO LIKIMO“ „VERKĖ SMUIKAS“. Esate ir liksite fenomenas,  visų laikų geriausias kompozitorius, tekstų autorius, tokių daugiau nebus!“ – sukrėstas šios žinios rašė atlikėjas Radži.

Danutė Dirginčiūtė Tamulienė

Kovo mėnesį po sunkios ligos taip pat mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė.

REKLAMA

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ji dirbo 1966–2008 m., ilgametė operetės primadona atliko visus pagrindinius vaidmenis šio žanro spektakliuose, dainavo ir kitų žanrų spektakliuose, sukūrė daugiau nei penkiasdešimt vaidmenų.

Už kūrybinę veiklą ir sukurtus vaidmenis Danutė 1980, 1985, 1986, 1990 m. pagerbta Lietuvos Kultūros ministerijos ir Kauno miesto garbės raštais.

2007 m. Danutei suteiktas tais pat metais įsteigtas Kauno valstybinio muzikinio teatro apdovanojimas – auksinis Garbės ženklas; 2007 m. ji pelnė „Auksinį scenos kryžių” už antro plano moters vaidmenį – Kunigaikštienė Kudenštain I. Kálmáno operetėje „Grafaitė Marica“.

REKLAMA

2009 m. D. Dirginčiūtei įteiktas LDK Gedimino ordino medalis, o 2012 m. – LR Kultūros ministerijos apdovanojimas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 2017 m. D. Dirginčiūtei įteiktas Kauno teatralų apdovanojimas Padėkos Fortūna.

Nijolė Sadūnaitė

Pirmąją Šv. Velykų dieną Lietuvą apskriejo žinia apie sovietmečio disidentės, vienuolės Nijolės Sadūnaitės mirtį. Ji ėjo 86-uosius metus.

Aktyvi antisovietinė veikėja N. Sadūnaitė 1975 metais sovietų režimo buvo nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 Vienuolės kelią po mokyklos pasirinkusi moteris buvo nuteista trejus metus kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir po to dar trejiems metams tremties.

 Grįžusi į Lietuvą N. Sadūnaitė vėl įsitraukė į „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybą, dėl to buvo toliau sovietų saugumo persekiojama.

1987 metų rugpjūčio 23 dieną ji su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje paminėti Ribentropo ir Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas.

REKLAMA

Vytautė Žilinskaitė

Balandžio pradžioje mirė rašytoja, prozininkė Vytautė Žilinskaitė (1930-2024).  Ji pasaulį paliko sulaukusi 93 metų.

V. Žilinskaitė suaugusiųjų literatūroje garsi kaip daugybės kandžių humoreskų rašytoja, satyrikė. Vaikų literatūroje žinomi jos apsakymai, literatūrinės pasakos, eilėraščiai ir kelios pjesės.

Vieni žinomiausių rašytojos kūrinių vaikams – „Melagių pilis“, pjesių rinkiniai „Stebuklingas apsiaustas“, „Berniukas iš albumo“, literatūrinių pasakų rinkinys „Robotas ir peteliškė“, pasakų ir apsakymų rinkinys „Radinių namelis“, apysaka paaugliams „Kintas“, kuri 2008 m. įtraukta į IBBY garbės sąrašą.

REKLAMA

Kūryba versta į anglų, vokiečių, lenkų, čekų, slovakų, rusų, bulgarų, portugalų, moldavų, vengrų, latvių ir kt. kalbas. V. Žilinskaitė buvo apdovanota LSSR valstybine premija (1972, 1979), 2005 m. jai įteiktas Gedimino ordino Riterio kryžius, 2007 m. – Vaikų literatūros premija.

Aušrys Kriščiūnas-Tynta 

Birželio pabaigoje mirė visuomenininkas, politikas, šou žvaigždė Aušrys Kriščiūnas-Tynta. Vyrui buvo 56-eri.

Iš viešo gyvenimo jis jau kurį laiką buvo dingęs, naujienų portalo tv3.lt žiniomis, vyras sirgo onkologine liga.

REKLAMA
REKLAMA

A. Kriščiūnas buvo aktyvus TV laidų dalyvis, scenaristas. Dalyvavo laidoje „Tegyvuoja karalius“, buvo realybės šou „Baras“ vedėjas.

Įkūrė grupę „Belmondo“, buvo „Išjunk šviesą“ vadybininkas. 

Vyras buvo žinomas ir dėl savo politinės veiklos – 1990–2020 m. buvo partijos „Jaunoji Lietuva“ narys, nuo 2020 m. partijos Nacionalinis susivienijimas narys.

Buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, kultūros ir meno komiteto pirmininkas.

Olegas Staniulionis

Rugpjūtį Lietuvos šokių bendruomenę apskriejo skaudi žinia – mirė garsus šokėjas, buvęs pasaulio hiphopo čempionas, choreografas, TV3 projekto „Šok su manimi“ dalyvis Olegas Staniulionis. 

2006 m. hiphopo pasaulio čempionate O. Staniulionis su kitais šokėjais iš Lietuvos laimėjo čempionų titulą. 

Pasak, velionio ilgamečio bendražygio choreografo Kęstučio Baranausko atskleidė, O. Staniulionis sirgo cukriniu diabetu. 

Renata Valiūnienė

Rugsėjį pasklido netikėta žinia, kad mirė akušerė ginekologė Renata Valiūnienė, didžiausios Baltijos šalyse advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ įkūrėjo Rolando Valiūno žmona.

Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, Renata Valiūnienė sunkiai sirgo.Jai buvo 59-eri.

Paskutinį kartą viešai pasirodė prezidento Gitano Nausėdos inauguracijoje.

Kartu jie augino 4 vaikus – dukras Elzę Gintvilę, Grytę, sūnus Giedrių ir Gabrielių.

Renata anksčiau dirbo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, o pastaraisiais metais – „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje“.

Valiūnai rugpjūčio pabaigoje atšventė 36-ąsias santuokos metines.

minėti barmenus ar šiaip kažkieno apsirūkiusius sūnelius šalia nusipelniusių meno, literatūros, medicinos atstovų sau leidžia tik tv3
1987 metų rugpjūčio 23 dieną ji su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje paminėti Ribentropo ir Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas....O ką tuo laiku veikė landsbergis,grybė ir kiti panašaus plauko politrukai?
Pagarba R.Tuminui,V.Žilinskaitei bei kitiems rimtiems meninkams.Bet prie ko čia tas rupužėnas,taip ir nesuprau
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų