„Man tai buvo debiutas siaubo žanro filmuose, bet šį filmą prisiminsiu ne tik dėl to. Iš pradžių džiaugiausi, kad, anot scenarijaus, vaidinti teks motiną, besirūpinančią savo vaiku. Tą aš kasdien darau ir realiame gyvenime – juk auginu panašaus amžiaus dukterį. Bet prasidėjus filmavimams supratau, kad lengva tikrai nebus. Grįžus namo naktimis girdėdavau įvairius garsus, sapnavau košmarus ir niekaip negalėjau išsivaduoti iš Lizos vaidmens. Tu tiesiog visa galva panyri į istoriją ir imi gyventi herojės gyvenimą. Ir kai išgirsti vėjo gūsį už lango, negali galvoti apie nieką kitą, kaip tik apie į namus besibraunančius nepažįstamuosius“, – iššūkius prisimena K. Holmes.
Garsi aktorė sako, kad filmavimai toli gražu nebuvo malonūs, bet su komanda jie neabejoja: kuo mažiau malonumo aktoriams, tuo daugiau jo žiūrovams salėje.
„Kurį laiką naktimis miegodavau tik su įjungta šviesa. Girdėjau, kad ir kiti kolegos patyrė tą patį“, – prisimena K. Holmes.
Filmas „Šėtono vaikas 2“ pasakos šiurpią istoriją apie tai, kaip praėjus keleriems metams po siaubingų įvykių, į apleistą namą įsikelia jauna šeima: Liza (aktorė K. Holmes) ir jos vyras Šonas (akt. Owainas Yeomanas). Iš miesto jie nusprendžia išvykti dėl mažamečio sūnaus Džiudo (akt. Ch. Convery) – berniuko elgesyje pastebėjusi tam tikrų pykčio ir agresijos ženklų, tokį sprendimą pasiūlo psichoterapeutė. Tačiau jau netrukus šeima pasigailės šio savo sprendimo.
Klajodamas aplink naujuosius namus, Džiudas netoliese atranda po plonu žemių sluoksniu palaidotą itin realistišką porcelianinę lėlę, kurią pavadina Bramsu. Namuose, nuo žaislo nuvalius žemes, Lizą pribloškia lėlės tikroviškumas. O jau po kelių dienų mama susirūpina, kad jos sūnus daugiau laiko leidžia su lėle, o ne su savo tėvais. Dar po kelių dienų jos susirūpinimą pakeičia baimė ir siaubas. Priešingai visiems gamtos dėsniams, panašu, kad Bramsas kažkokiu protui nesuvokiamu būdu yra gyvas ir rezga siaubingą planą, grasinantį pražudyti ne tik Džiudą, bet ir visą jo šeimą.
