Keturioliktąjį kartą vyksiančioje mugėje įsikurs 70 meno galerijų ir institucijų, 300 menininkų iš 18 pasaulio šalių. Šių metų „ArtVilniaus’23“ tema – performatyvumas.
„Visada pabrėžiame edukacinę, pažintinę meno mugės „ArtVilnius’23“ funkciją, tačiau tuo pat metu sakome, kad parduoti meno kūrinius taip pat yra menas. Daugiau nei dešimt metų dirbome, kad mugę aplankytų kuo daugiau meno kolekcininkų“, – ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė mugės įkūrėja ir vadovė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė.
Spaudos konferencijoje apie įdomiausias galerijas pasakojusi „ArtVilnius’23“ meno vadovė, menotyrininkė Sonata Baliuckaitė neabejojo, kad performatyvumą bus galima pajausti kūriniuose.
Ji džiaugėsi garsia ir dinamiška Vilniaus dailės akademijos studentų ir dėstytojų programa galerijoje „5 malūnai“, kūriniais, kuriuos mugėje pristatys pirmą kartą dalyvaujančios galerijos – „TÜTAR gallery“ iš Talino, „Art & Tonic“ iš Tartu, „Foreign territory“ iš Niujorko.
Mugėje debiutuos ir Lietuvos dailininkų sąjungos erdvė, galerija „Drift“, „EHU Art Space“, Kauno meno galerija „Drobė“.
„Pastebime, kaip mugei kasmet vis rimčiau ruošiasi regionų galerijos iš Panevėžio, Molėtų, Dusetų, Ukmergės, Palangos, Telšių, Šiaulių“, – sakė S. Baliuckaitė, spaudos konferencijoje pasidžiaugusi, kad į mugę sugrįžo įdomiausios Lietuvos fotografijos galerijos, pristatysiančios geriausių šalies menininkų kūrinius.
Mugėje dalyvaus ir keturios galerijos iš Ukrainos.
Šiemet į meno mugės programą grįžta Jaunojo kolekcininko stendas. Jame bus eksponuojami nedidelio formato meno kūriniai, kurių kaina neviršija 500 eurų.
Jaunieji kolekcininkai, meno mylėtojai ar tik pradedantieji domėtis menu čia galės atrasti ir įsigyti savo pirmąjį meno kūrinį arba papildyti kolekciją.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ meno mugėje pirmą kartą pristatys diskusijas apie šių menų santykį ir atskleis dvi pripažintų Lietuvos vaizdo menininkų premjeras – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Dainiaus Liškevičiaus dokumentinį filmą „Modernus butas“ ir Deimanto Narkevičiaus pirmąjį lietuvišką ilgametražį 3D filmą „Čiulbanti siela“.
Filmų apie pasaulinio garso menininkus galeriją papildys Kanų kino festivalyje pristatyta Wimo Wenderso dokumentinė juosta apie Anselmą Kieferį „Anselmas – laiko gaudesys“, Venecijos kino bienalėje pristatytas Quentino Dupieux filmas „Daaaali!“ ir Henriko Martino Dahlsbakkeno originali meninė biografija „Munchas“.
Šiuolaikinio meno kuratorius, rašytojas Valentinas Klimašauskas šių metų tarptautinės mugės „ArtVilnius’23“ projektų zonos programą pavadino „Šiandien, vakar, rytoj“.
Programa dedikuota nutikimams, pasikartojimo galimybei ir negalimybei, šiandienai, kurią veikia vakarykštė diena ir kuri neabejotinai paveiks rytojų.
Šiuolaikinio meno kuratorius, rašytojas V. Klimašauskas šių metų tarptautinės mugės „ArtVilnius’23“ projektų zonos programą pavadino „Šiandien, vakar, rytoj“.
Programa dedikuota nutikimams, pasikartojimo galimybei ir negalimybei bei laiko nelinijiškumui.
„Net ir dabar, ką darome šioje spaudos konferencijoje, susiję su performatyvumu. Performatyvumo samprata tarsi reikalauja nuolatinio tapatybės atnaujinimo. Ypač daugialypių šiandienos krizių amžiuje tapatybė nėra stabili, prašosi nuolatinio patvirtinimo, susiduriame su tapatybių interpretacijomis, todėl šiuolaikybės pasaulyje tapatybė turi būti perkuriama ir kaskart naujai patvirtinama.
Tai, ko nėra socialiniuose tinkluose, užrašuose, tarsi neegzistuoja arba nebeegzistuoja. Nors turime daugybę tikrovę fiksuojančių instrumentų, ji vis labiau sprūsta mums iš rankų. Taigi, tokie klausimai, kas yra menininkas, meno kūrėjas, ką reiškia dalyvauti meno scenoje ir kurti savo tapatybę, yra privalomi ir labai aktualūs šioje mugėje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Projektų erdvės kuratorius V. Klimašauskas.
Pirmą kartą mugės Projektų zonoje dalyvaus išskirtinė šiuolaikinio meno institucija – „E. A. Shared Space“ iš Tbilisio, meno erdvė „Medūza“ ir „Draugų vardai“ iš Vilniaus, prestižinė Georgo Karglo galerija iš Vienos, „Kim?“ šiuolaikinio meno centras iš Rygos, Vilniaus performanso meno bienalė.
Mugėje turėtų būti įdomūs Vilniuje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto Teatro meno raiškos ir vaidybos kurso studentų vieši teatro eskizai „Aš ir kiti“ pagal dramaturgo Peterio Weisso pjesę „Jeano Paulo Marato persekiojimas ir nužudymas, kurį atlieka Charenton prieglobsčio kaliniai, vadovaujami markizo de Sade’o“. Jie – tarsi referencija į tai, kas vyksta šiuo metu Baltarusijoje ir Ukrainoje.
Vilniaus performanso meno bienalė pristato pernai Venecijos meno bienalėje Lietuvai atstovavusio menininko Roberto Narkaus performansą „Egghorsecizmus“.
Prozininkė, poetė, eseistė, „ArtVilnius’22“ geriausia menininkė Paulina Pukytė Projektų zonoje seks pasakas, skaitys pamirštus eilėraščius ir reikš kitas nuomones.
Autorinių tekstų skaitymuose bus galima susitikti su rašytoja, kuratore Monika Kalin ir menininke Agne Jokše.
Naujus, specialiai mugei kurtus projektus pristatys Jono Meko vizualiųjų menų ir Vilniaus šiuolaikinio meno centras, Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK, Panevėžio „Stasys Museum“.
Mugės viduje ir lauke nusities skulptūrų, instaliacijų ir performansų takas. Parodos „Takas“ kuratorius, VDA Skulptūros katedros vedėjas doc. Vytenis Burokas šiai parodai atrinko 16 menininkų iš Lietuvos ir užsienio.
„Takas suponuoja pasivaikščiojimo žanrą. Parodą įrengėme taip, kad jis neišvengiamai kur nors nuves, gal net į akligatvį, kuriame laikas sustos choreografės Airos Naginevičiūtės kūno ištverme paremtoje instaliacijoje, kurioje šokėjai, o gal ir žiūrovai bus įmerkti į savo stabtelėjusio kūno patirtis. Parodos kūriniai net ir tais atvejais, kai yra statiški, skulptūriški ar instaliatyvūs, savaime turi menininko veiksmų žemėlapį, atlikimo ir su kūriniu praleisto laiko trukmę, o lankytojas kūrinius čia galės patirti ir fiziškai, ne tik medijuotus per ekraną.“
Šiųmečiame „Take“ bus galima sutikti ir žinomų šalies menininkų, ir pažinti jaunesniosios kartos kūrėjų žanrų bei medžiagų įvairovę.
Kaip ir kasmet, bus renkami geriausi meno mugės „ArtVilnius’23“ dalyviai. Juos rinks tarptautinė komisija – menotyrininkė, kuratorė, prof. dr. Raminta Jurėnaitė, kuratorė, „Kim?“ šiuolaikinio meno centro Rygoje programų direktorė Zane Onckule, meno istorikė, MOCAK šiuolaikinio meno muziejaus Krokuvoje kuratorė ir koordinatorė Mirosława Bałazy, viena iš galerijos „Georg Kargl Fine Arts“ Vienoje vadovių Melanie Wagner, „Crème de la Crème Haute Parfumerie“ butikų tinklo įkūrėjas ir vadovas, meno kolekcionierius Andrius Remiševskis.
Apdovanojimų ceremonija vyks spalio 13 d., penktadienį, 18 val., LRT studijoje. Joje bus apdovanojamas geriausias jaunasis „ArtVilnius’23“ menininkas (mugės mecenatės, advokatų kontoros COBALT premija), geriausias „ArtVilnius’23“ menininkas („Crème de la Crème“ premija), geriausia „ArtVilnius’23“ skulptūra / instaliacija (mugės rėmėjos, Skandinavijos fintech įmonės „Vipps MobilePay“ premija), geriausiųjų vardai taip pat bus įteikti 7 geriausioms „ArtVilnius’23“ galerijoms. Visi menininkai gaus piniginius prizus.
Sekmadienio vakarą bus apdovanoti žiūrovų išrinkti laureatai – „ArtVilnius’23“ žiūrovų galerija“ ir „ArtVilnius’23“ žiūrovų menininkas“.
Penktadienio vakarą, kai užsivers „Litexpo“ durys, lankytojai kviečiami į Vilniaus miestą, kuriame vyks meno festivalis naktinėtojams „Art After Hours“.
Festivalyje dalyvaus 9 galerijos ir meno erdvės, vyks 7 renginiai.
„ArtVilnius’23“ tęsiamos daug populiarumo sulaukiančios ekskursijos po mugę su menotyrininkais, kurie profesionaliai padės naviguoti po renginio sales, stendus ir supažindins lankytojus ir meno pirkėjus su svarbiausiais mugės akcentais.
Šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius’23“ organizuoja Lietuvos meno galerininkų asociacija.
Mugės vadovė – Diana Stomienė, meno vadovė – Sonata Baliuckaitė.
„ArtVilnius’23“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Globoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Mecenatas – advokatų kontora COBALT, pagrindinis partneris – Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“.
