Kaip pasakoja V. Samulionytė, filmo idėja gimė tvarkant apleistas vokiečių kapinaites Lietuvos pakraštyje.
„Su sese pradėjome kalbėtis apie vokietę močiutę, kitus giminaičius. Suvokėme, kad mes nieko apie šią giminės dalį nežinome. Niekas nepaaiškino, kodėl močiutė neturėjo artimųjų Lietuvoje. Taip bekalbant, sakinys po sakinio, tiesiog išaugo smalsumas ir noras sužinoti tiesą apie savo šaknis, savo močiutės gyvenimą. Tuomet dar nesupratome, į kokius gyvenimo kelkraščius mūsų ieškojimai nuves ir kokias visiems aktualias temas savo filme paliesime“, – pristatydama filmą sakė J. Samulionytė.
Režisierė J. Samulionytė ir fotografė V. Samulionytė filme leidžiasi į savo močiutės praeitį, kupiną neatsakytų klausimų. Karas, bėgimas į Vokietiją, paslaptingas mylimasis ir lemtingi gyvenimo apsisprendimai – su kiekvienu žingsniu klausimų tik daugėja, o artimiausi šeimos nariai vienas po kito atsitveria tylos siena. Tai daugiau nei ketverius metus trukusi kelionė, kurioje seserys bando atrasti trūkstamas šeimos istorijos detales ir geriau suvokti savo egzistenciją.
Šis filmas V. Samulionytei – debiutinis, tačiau būtent jai pirmai kilo šio dokumentinio detektyvo idėja, o J. Samulionytei tai pirmas pilnametražis filmas. 2008 m. jos sukurtas trumpametražis filmas „Nerutina“ (2008) Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ buvo įvertintas kaip „Geriausias trumpametražis metų filmas“.
