Įsivaizduokime, žmogus visą gyvenimą valstybei atsakingai moka mokesčius, o vieną dieną staiga sužino, kad jį pakirto pavojinga liga. Be to, kad savyje reikia rasti dvasinės stiprybės kovoti ir nepasiduoti, jo laukia dar vienas smūgis – tos pačios valstybės valdininkai nusprendė, kad šiuolaikiško gydymo ligonis tikėtis nebegali.
Vaistai – nebepasiekiami
Būtent tokiomis niūriomis nuotaikomis mūsų šalyje gyvena sergantieji Parkinsono liga ir jų artimieji. Jau ir iki šiol tokie pacientai Lietuvoje negaudavo socialinių paslaugų bei reabilitacinio gydymo, nors pagal Pasaulio pacientų chartiją jie turi teisę sulaukti nuolatinės priežiūros ir slaugos bei dalyvautiligos valdyme.
Tačiau sergančiųjų Parkinsono liga laukia dar viena sunkiai pakeliama našta. Dėl sveikatos apsaugos valdininkų sprendimų šiuolaikiški vaistai, leidžiantys lengviau pakelti ligą ir ją tinkamai valdyti, daugumai tokių pacientų taps nebepasiekiami.
Mat neseniai Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno projektą. Pagal jį, vaistai Parkinsono ligai gydyti sugrupuoti taip, kad priemoka už naujos kartos vaistus pacientams šoktels net iki trijų kartų.
„Mudu su žmona esame pensininkai. Iki šiol, kad ir nelengvai, bet pinigų vaistams pavykdavo sukaupti, tačiau planuojamas vaistų pabranginimas mums taps nepakeliama našta. Man nesuvokiama, kaip valstybė gali tyčiotis iš tokia sunkia liga sergančių žmonių“, – teigė vilnietis Algirdas Vaičiulis.
Ponas Algirdas negailestingą diagnozę apie šią sunkią ligą išgirdo maždaug prieš 10 metų. Iš pradžių patyrė šoką, vėliau vyras, pats 40 metų dirbęs gydytoju higienistu, nusprendė kovoti. Net pradėjo vadovauti Lietuvos Parkinsono ligos draugijos Vilniaus skyriui.
Vyras pasakoja, kad jo liga vystėsi tarsi pagal medicinos vadovėlį. Vis lėtėjantys judesiai, padidėjęs tonusas, prarandantis gyvybę ir kaukę primenantis veidas. Maždaug 45 proc. sergančiųjų Parkinsono liga kūnas tampa nestabilus. Ši bėda neaplenkė ir vilniečio, dėl to vyras ne kartą krito ir susižeidė. Viena sunkiausių patirtų traumų – pažeisti stuburo slanksteliai. Liga neleidžia pailsėti ir naktį – vyrą nuolat kankina nemiga.
Prognozė – invalido vežimėlis pirma laiko
Ponas Algirdas – tik vienas iš maždaug dešimties tūkstančių Lietuvoje, kasdien kovojančių su Parkinsono liga. Daugelis jų – senyvo amžiaus žmonės, kurių pajamos dažnai nesiekia net 800 litų per mėnesį. Jau dabar Parkinsono ligos gydymas vienam pacientui mūsų šalyje kainuoja maždaug 100 litų per mėnesį – tiek reikia papildomai primokėti už kompensuojamuosius vaistus. O neretai garbaus amžius žmonės serga ir kitomis ligomis, kurių gydymas kainuoja.
Parkinsono liga – tai lėtinis degeneracinis susirgimas, todėl ja sergančiųjų gyvenimo kokybė visiškai priklauso nuo vartojamų vaistų kokybės. Vieni svarbiausių vaistų, kuriais gydoma nuo Parkinsono ligos Lietuvoje, vadinami dopamino agonistais. Jie būna dviejų tipų. Pirmieji – ilgesnio poveikio ir vartojami tik kartą per parą. Kiti – trumpo poveikio, geriami tris kartus per parą.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad naujos kartos ilgai veikiančios tabletės veikia kur kas efektyviau: geriau slopina Parkinsono ligos simptomus, nes vaisto veiklioji medžiaga ilgiau būna žmogaus organizme ir tolygiau veikia. Tačiau, pasikeitus tvarkai, dėl didesnių priemokų dauguma sergančiųjų šia liga Lietuvoje bus priversti tenkintis tik senos kartos medikamentais. O tai reiškia, kad jų liga progresuos kur kas greičiau.
„Tokie ligoniai, užuot patys pasirūpinę savimi ir nebuvę našta nei artimiesiems, nei valstybei, pirma laiko sės į invalido vežimėlius“, – teigė Vaineta Valeikienė, Lietuvos Parkinsono ligos draugijos pirmininkė.
Viltys gauti tinkamą gydymą blėsta
Įdomu tai, kad vaistų nuo Parkinsono ligos gamintojų kainos mūsų šalyje nesikeitė, o priemokos pacientams padidės todėl, kad vaistai bus grupuojami pagal veikliąją medžiagą – modernūs ir efektyvūs kartu su senesnės kartos vaistais. O kompensuojama jų kaina skaičiuojama pagal pigiausią grupėje esantį medikamentą, todėl naujos kartos vaistų priemoka šoktels ženkliai.
„Pakeitus ilgojo poveikio tabletes trumpojo poveikio medikamentais, pablogės sergančiųjų savijauta. Todėl jiems reikės skirti didesnes dozes papildomo medikamento. O tai tik padidins Valstybinės ligonių kasos išlaidas“, – teigia V.Valeikienė. Moteris priduria, kad, taikant minėtą grupavimą, labai realu, kad naujos kartos ilgo veikimo vaistai nuo Parkinsono ligos gali būti visai pašalinti iš kompensuojamųjų vaistų kainyno.
„Šis absurdiškas valdininkų sprendimas paliks daugelį sergančiųjų likimo valiai ir nubrauks paskutinio dešimtmečio pažangą šioje medicinos srityje. Jis yra nepagrįstas medicinos požiūriu ir neatitinka pacientų poreikių.Be to, užuot padėjęs sutaupyti, valstybei gali atnešti dar daugiau finansinių nuostolių.“
Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro direktorius profesorius Valmantas Budrys taip pat neabejoja, kad nauja tvarka gali negrįžtamai pakeisti sergančiųjų Parkinsono liga ir jų artimųjų gyvenimus.
Patirtis rodo, kad vaistų keitimas labai pablogina ligonių savijautą, atsiranda nepageidaujamų reiškinių ir šalutinių poveikių, kuriems gydyti vėl skiriami papildomi vaistai. Paciento gyvenimo kokybė pablogėja maždaug du kartus.
„Pacientai bus priversti keisti gydymą, jiems reikės naujų vaistų dozių. Tai yra itin sudėtingas procesas – dėl nepakankamos dozės gali išryškėti Parkinsono ligos simptomų, o per didelė vaisto dozė gali išprovokuoti nepageidaujamus reiškinius. Todėl pakeitus gydymą sutriktų režimas ir ligos kontrolė“, – teigė profesorius.
A.Vaičiulis viliasi, kad vieną dieną medikams, skiriantiems vaistus sergantiesiems Parkinsono liga, nereikėtų galvoti apie jų kainą. Mat kiekvienas šios ligos atvejis yra labai individualus, vaistus ir jų dozes reikia parinkti itin atidžiai. „Kai tokiems ligoniams kaip aš už vaistus teks primokėti kur kas daugiau, viltį apie tinkamą gydymą teks palaidoti“, – sakė ponas Algirdas.
Parengta bendradarbiaujant su Parkinsono ligos draugija
