24 metų musulmonas Firazas jautėsi it pakabintas tarp žemės ir dangaus: jį degina aistra, bet neužtenka pinigų vestuvėms. Tačiau jam į pagalbą atskubėjo laikinos vedybos – vadinamosios „jungtuvės dėl malonumo“. Ši laikina santuoka padės jam išgyventi sunkius laikus ir galiausiai jis galės susituokti iš tikrųjų, rašo dienraštis „The International Herald Tribune“.
„Pajutau lytinį potraukį ir ėmiausi ieškoti merginos“, - aiškina Firazas. Prieš paskirdamas pirmąjį pasimatymą jis sakosi pasitaręs su dvasininku. – „Vedybos dėl malonumo – būtent tai, ko man ir reikia“.
Šis malonumas – arabiškai „mutaa“ – tai Artimuosiuose Rytuose plačiai paplitusi ir oficialiai įteisinta santuokos atmaina.
Pinigų suma, reikalinga įprastinei santuokai sudaryti, dėl santykinai didelio nedarbo lygio ir mažų atlyginimų daugeliui dvidešimtmečių yra nepakeliama, pastebi dienraštis. Juk ją sudaro ir išlaidos prabangioms vestuvėms, ir auksinės dovanos nuotakai, ir buto bei baldų kaina. Todėl jaunuoliai santuoką atideda ateičiai.
Tuo tarpu „mutaa“, arba laikinoji santuoka, leidžia džiaugtis visais intymiais santuokos malonumais išvengiant didelių išlaidų ir kaltės jausmo, nes šiitiška islamo atmaina jai neprieštarauja.
Pasak Firazo, jis turi sukaupęs kelių tokių santuokų patirtį. Pati ilgiausia truko mėnesį, o pati trumpiausia – savaitę. Nenorėdamas pakenkti moterims, su kuriomis jis gyveno, vaikinas neatskleidė savo pavardės, rašo „The International Herald Tribune“.
Pasak dienraščio, per pastaruosius 30 metų vidutinis amžius, kurio sulaukę Artimųjų Rytų vyrai keldavo vestuves, padidėjo nuo 25 – 28 iki 30 ir daugiau metų (priklausomai nuo šalies). Tekančių moterų amžius padidėjo nuo 20 iki 25 metų.
Ypač smarkiai šis rodiklis išaugo Libane. Vašingtono tyrimų centro „Population Reference Bureau“ duomenimis, šioje šalyje kas penkta moteris nuo 35 iki 39 metų amžiaus nė karto nebuvo susituokusi.
Pasak Beiruto Šv. Juozapo universiteto profesoriaus Antoine‘o Saado, labiausiai tai lemia finansinė padėtis. Pasaulio banko duomenimis nedarbo lygis Artimuosiuose Rytuose siekia 13 proc., be to, padėtis ten nestabili, todėl tuokiasi vis vyresni.
Labiausiai tarp arabų paplitusi sunitų tikėjimo atmaina smerkia tokią praktiką. Daugelis mulų draudžia laikinąsias santuokas. Nepaisant to, sprendžiant iš žiniasklaidos ir vyriausybinių įstaigų pranešimų, Egipte, Maroke ir Tunise, kuriuose gyventojų daugumą sudaro sunitai, bei tarp Libano sunitų paplitusi kita oficialios santuokos atmaina – „urfi“.
Kaip ir „mutaa“, „urfi“ iš esmės yra sutartis tarp vyro ir moters, kurie laisva valia apsisprendė susituokti. Paprastai jiedu sudaro rašytinę sutartį, kurią paliudija koks nors valdininkas ar musulmonų dvasininkas.
Kovo mėnesį Al-Azharo universitete, Egipto islamo institucijoje, kuri dažnai musulmonams teikia socialinio elgesio patarimus, buvo suburta ekspertų grupė. Ji turėjo parengti priemonių, ribojančių „urfi“ plitimą, kuris „pasiekė pavojingą mastą“, planą. Apie tai pranešė vyriausybinis dienraštis „Al Ahram“. Koks buvo pirmasis ekspertų patarimas? Tėvai turėtų finansiškai padėti savo vaikams iškelti vestuves.
Pasak dienraščio, valdžia ir dvasiniai lyderiai reiškia susirūpinimą, kad jaunuoliai ko gero slapta sudaro „urfi“, kad galėtų paslėpti „paleistuvavimą“.
Liepą Egipto parlamentas pradėjo svarstyti įstatymo projektą, kuris turėtų įpareigoti „urfi“ sudariusias poras užregistruoti savo santuokos sutartis valstybinėse įstaigose. Šio įstatymo projekto iniciatoriaus Ibstamo Habibo teigimu, Egipte tokias sutartis yra sudarę apie 700 tūkstančių porų. Didžioji jų dalis – koledžų studentai.
„Dažniausiai šį dokumentą saugo vyras, kuris, kilus pavojui, gali jį sunaikinti“, - sakė Habibas.
Minėtuoju „pavojumi“ gali tapti neplanuotas nėštumas, rašo „The International Herald Tribune“. Habibas tvirtina, kad Egipto teismuose eilės laukia 14 tūkst. bylų dėl tėvystės nustatymo.
Pasak dienraščio, viena tokia byla 2004 m. sukėlė didelį atgarsį: dizainerė Hind al-Hinnawi pareiškė, kad jos kūdikio tėvas – aktorius Ahmedas al-Fishawi, su kuriuo ji gyveno „urfi“. Pasak moters, pas jį turėjusi būti sutarties kopija, tačiau vyras viską neigė. Teisėjas nurodė atlikti kūdikio ir spėjamo tėvo DNR testą, o tai Egipte buvo dar negirdėtas sprendimas, pastebi dienraštis. Ahmedas buvo pripažintas tėvu, ir teismas jį įpareigojo mokėti alimentus.
Šios bylos išskirtinumas – tai, kad moteris išdrįso prabilti. Ne taip lengva rasti moterį, kuri sutiktų aptarinėti šį „malonumą“, rašo „The International Herald Tribune“.
„Svarbiausia ne tai, kad man gėda, - sako vieno Beiruto viešbučio registratūroje dirbanti mergina, nenorėjusi pasakyti savo vardą. – Tiesiog aš nenoriu, kad žmonės apie tai kalbėtų“.
Ji papasakojo gyvenusi „mutaa“ su vyru, už kurio norėjo vėliau ištekėti. Po dviejų mėnesių jie nusprendė, kad netinka vienas kitam. „Jau geriau tai suprasti dabar, nei paskui išgyventi skyrybų procedūrą“, - sakė ji.
Dienraščio teigimu Libanas ir ypač Beirutas – labai „derlinga“ vieta laikinosioms santuokoms, nes čia, skirtingai nei kituose, kur kas konservatyvesniuose Artimųjų Rytų miestuose, moterys ir vyrai gali pasirodyti kartu ir net bučiuojasi viešose vietose.
„Mes susitinkame, ir kartais norime vienas prie kito prisiliesti“, - sako Firazas, sėdintis vienoje Beiruto kavinėje su savo bičiuliu Ziadu ir šiitų imamu Bakru al- Mousawiu.
Pastarasis viso pokalbio metu atrodo taip, tarsi jaustųsi nejaukiai, rašo „The International Herald Tribune“. Pasak Mousawio, „mutaa“ – tai pirmiausia atjauta našliams ir našlėms, išsiskyrusiems ir kitiems žmonėms, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių neturi negali naudotis reguliaraus sekso galimybe.
„Seksas – toks pat žmogiškas poreikis, kaip ir valgymas, - sako jis. – Įprastomis sąlygomis jums derėtų sudaryti nuolatinę santuoką. Tačiau daug ką lemia finansinės aplinkybės“.
„Aš nenorėčiau, kad mano sesuo tuoktųsi dėl malonumo, - sako 26 metų Ziadas, studijuojantis Beirute kompiuteriją.
„Aš nenoriu, kad mergina, su kuria susitikinėju, palaikytų kokius nors santykius su dar kuo nors, todėl mes susituokėme dėl malonumo“, - aiškina Firazas. Rašytinės sutarties jis nesudarinėjo. „Galbūt rytoj tai padarysiu“, - juokauja jis.
Mousawis sako, kad jis pats galėtų sudaryti „mutaa“, bet tik su našle ar kokia nors moterimi, kuri negali rasti vyro. „Aš ne prieš seksą, bet yra tam tikros ribos, - sako jis. – Santuoka dėl malonumo man – už šių ribų“, - rašo „The International Herald Tribune“.