Naujienų portalui tv3.lt Santa papasakojo, kokį gyvenimo kelią pasirinko pasitraukusi iš televizijos ir kokiomis nuotaikomis gyvena po daugybės metų čia vėl sugrįžusi.
Santa, kartą jau matėme Jus kaip reporterę viename televizijos projekte, tačiau po to ilgą laiką viešumoje nesirodėte. Ar tai buvo sąmoningas sprendimas?
Televizijos ekranuose buvau pasirodžiusi prieš aštuonis metus, praėjo beveik visas dešimtmetis ir daug kas pasikeitė. Nors tąkart buvau gavusi kvietimą vesti dar vieną laidą, sąmoningai atsisakiau, nes įgijusi reklamos magistrą norėjau žengti profesiniu keliu. Tačiau tiesą sakant, veikla televizijoje visada liko iki galo neišpildyta svajonė. Todėl sugrįžtu pasisėmusi gyvenimiškos patirties, su tvirtu stuburu ir aiškia vizija, kokius kvietimus priimti, o kokių geriau atsisakyti.
Ar gavusi pasiūlymą sugrįžti į televiziją ir jungtis prie „Tangomanų“ komandos nesudvejojote?
Apie sugrįžimą į televiziją manifestavau kelerius metus, nes jaučiau, kad nėra vietos, kur jausčiausi geriau nei scenoje prieš kameras. Per tuos metus neieškojau būdų, kaip sugrįžti, nes žinojau, kad reikiamu momentu atsiras galimybė, kuri atitiks mano vertybes bei pomėgius.
Taip ir nutiko. Socialiniame tinkle pamačiau, kad pažįstamas prodiuseris ieško ispaniškai kalbančio ir gerai prieš kameras besijaučiančio žmogaus. Iškart pajaučiau, kad tai yra galimybė, kurios laukiau. Grįžusi iš atostogų turėjau pirmą susitikimą su kūrybine komanda, kuriame išgirdau projekto idėją ir supratau, kad tai yra visiškai apie mane.
Ar galite plačiau papasakoti apie savo vaidmenį projekte?
Į „Tangomanus“ buvau pakviesta kaip redaktorė, vertėja ir pagalbininkė pagrindiniam laidos vedėjui Mindaugui Stasiuliui. Mano užduotis buvo vykdyti projekto komunikaciją Argentinoje, kalbinti profesionalius tango šokėjus ir komisiją, versti jų komentarus, padėti susikalbėti šokių poroms, atlikti redaktorinę dalį sugrįžus į Lietuvą.
Žinojau, kad manęs lauks trys intensyvios savaitės, kad turėsiu žongliruoti keliais vaidmenimis kadre ir už jo, tačiau meilė idėjai ir tikėjimas geriausiu rezultatu suteikė energijos. Sulaukiau daug palaikymo iš projekto dalyvių, tapome tikra šeima. Per trumpą laiką padarėme tai, kas, regis, buvo neįmanoma. Vienas tango šokėjas iš Argentinos sakė, kad tik bepročiai bei atsidavę menininkai gali pasiryžti tokiam nuotykiui.
Neabejoju, kad po ilgo laiko sugrįžus į televizijos sceną jaudulio neišvengėte. Bet ar nebuvo pasimetimo, ar jautėtės „savose rogėse“?
Prisipažinsiu, jaudulys kamavo tik prieš išvykstant į Buenos Aires, o pirmą kartą atsistojus prieš kameras užvaldė toks pasitenkinimo jausmas, jog visos baimės išgaravo. Negaliu žodžiais apsakyti, koks buvo malonumas dalyvauti tokiame interaktyviame projekte, vykusiame gatvėse, aikštėse, kiemeliuose, tango teatruose. Po kiekvieno filmavimo sakydavau, kad galėčiau tai daryti kasdien, jaučiausi kaip žuvis vandenyje.
Matyt, ne veltui tėvai davė Santos vardą, kuris Lietuvoje išgarsėjo pasirodžius pirmajai brazilų telenovelei „Vergė Izaura“. Pietų Amerikoje jaučiuosi kaip namuose, o argentiniečių publikos priėmimas buvo labai svetingas. Daugelis prieidavo ir sakydavo, kad savo asmenybe, kalba bei išvaizda primenu garsią brazilų televizijos vedėją Xuxa Meneghel.
Kadangi projektas susijęs su šokiais, negaliu nepaklausti – ar turite kokį nors ryšį su šiuo menu?
Šokiai mane lydėjo visą gyvenimą – nuo pramoginių iki kubietiškos salsos subtilybių. Esu tapusi „Baltic Salsa Show Cup“ finaliste ir daugelį metų žavėjausi įvairia šokių kultūra. Tačiau pirmąkart sušokti tango teko būtent projekto metu. Tam, kad suprasčiau šį šokį ir galėčiau tinkamai formuoti klausimus projekto komisijai, Lietuvoje daug bendravau su tango profesionalais. O pirmą kartą sušokti tango teko su mūsų mylimu „Vilniaus tango teatro“ choreografu ir įkūrėju Sigitu Repšiu bohemiškame Buenos Airių meno fabrike „La Catedral del Tango“.
Visi projekto dalyviai vieningai sutiko, kad šis nuotykis pakeitė jų gyvenimus, prisidėjo prie vidinių pokyčių. O ką ši patirtis reiškia Jums?
Tai – viena gražiausių patirčių gyvenime. Ji išpildė viską, apie ką galėjau pasvajoti ir dar kartą patvirtino, kad kartais gyvenime reikia pasakyti „ne“, kad išlauktum tinkamos galimybės. „Tangomanai“ sustiprino viduje gyvenusį jausmą, kad kultūrinis pažinimas ir darbas televizijoje yra didžiausia mano aistra.
Po šios patirties esu daug atviresnė naujoms galimybėms. Sugrįžau visapusiškai praturtėjusi, praplėtusi akiratį ir užmezgusi gražių draugysčių su kitais dalyviais. O labiausiai džiaugiuosi, kad tokia tolima ir ilga kelionė be mylimojo sustiprino santykius ir parodė, kaip nuoširdžiai palaikome vienas kitą pildant individualias svajones.
Savo socialinio tinklo paskyroje skelbiate, kad esate pasirinkimų architektė. Ką tai reiškia?
Esu licencijuota neuroedukatorė ir jogos bei meditacijos mokytoja. Neuroedukacija – tai savęs, kaip fizinės, mentalinės, emocinės ir dvasinės architektūros suvokimas, gebėjimas kurti gyvenimą per prasmingus sprendimus. Neuroedukacijos pagrindą sudaro piešimo ir tapymo pratimai, vizualizacijos, meditacijos, kalbiniai kodai, leidžiantys informatyviai atpažinti, kas formuoja mūsų pasirinkimus. Šie įrankiai, jogos mokslai ir patirtis dėstant sąmoningumo discipliną suformavo veiklos sritį, kurią pavadinau pasirinkimų architektūra.
Tuo užsiimdama vykdau individualias ir grupines sesijas, kurių metu pritaikydama dailės terapijos, somatinio judesio ir neuroplastiškumo įrankius padedu žmogui įprasminti pasirinkimus, ugdyti nuovoką, sąmoningai suvokti galimas veiksmų pasekmes. Visa tai yra orientuota į žmogaus dvasinės, emocinės ir fizinio kūno sveikatos bei žmogiškojo kapitalo stiprinimą.
O kaip Jūsų gyvenime atsirado joga bei meditacija? Ar dabar tai yra pagrindinė Jūsų veikla?
Septynis metus dedikavau save marketingo sričiai, tačiau persisotinusi nusprendžiau leistis į vienerių metų solo kelionę per keturis žemynus ir atrasti naują veiklą. Metams įpusėjus vienas įvykis Kolumbijoje pakreipė mane į pašaukimą, kuriuo jau kurį laiką domėjausi.
Būtent ten įstojau į aukštesniųjų jogos mokslų institutą, tapau sertifikuota jogos ir meditacijos mokytoja bei susipažinau su Majų kosmovizacija. Šiuo metu stažuojuosi Pietų Amerikoje, gilinu savo žinias, o Lietuvoje vedu jogos ir meditacijos užsiėmimus, rengiu sąmoningumo stovyklas, užsiimu neuroedukatorės veikla.
Laisvai kalbate ispaniškai. Kaip ši kalba atėjo į Jūsų gyvenimą?
Ispanų kalba žavėjausi nuo mažų dienų, dainavau visas telenovelių dainas, tad nenuostabu, jog studijų mainams pasirinkau Sevilijos miestą. Egzaminus turėjau išlaikyti ispanų kalba, tad teko baigti šios kalbos kursus. Visada laikiau save aukštesnio temperamento, todėl dažnai lengviau save išreiškiu ispaniškai, nei lietuviškai.
Šiai kalbai jaučiu didelę meilę ir susižavėjimą, nes ji atvėrė daug galimybių ir padėjo dirbant Kalifornijoje, mokantis Kolumbijoje, keliaujant po Centrinę ir Pietų Ameriką, semiantis žinių iš Majų genčių Lakandonos džiunglėse. Kadangi mano veikla susijusi su senosiomis Pietų Amerikos kultūromis, ispanų kalba praverčia kasdien.
Neseniai Jūsų gyvenime įvyko sužadėtuvės, socialiniuose tinkluose dalijotės romantiškomis akimirkomis iš lemtingojo vakaro Meksikoje. Ar nustebino šis mylimojo žingsnis?
Nustebino, nes jis sugebėjo neišsiduoti ir nesukelti man jokių įtarimų. Buvau tikra, kad žiedo lagamine jis neturi, tačiau staigmena pavyko ir į Lietuvą sugrįšiu jau kaip mylinti ir mylima sužadėtinė. Mes draugaujame tris metus, o sužadėtuvių diena sutapo su mūsų metinėmis.
Mūsų pažintis užsimezgė dėl programėlės „Tinder“ lokacijos klaidos. 2019 m. viešėjau Tailande, o kiek vėliau išvykau į Kolumbiją. Tačiau programėlė neidentifikavo, kad aš jau Kolumbijoje, o nebe Tailande, kur tuo metu Remigijus dirbo nuotoliniu būdu. Nors mus skyrė 18 tūkst. kilometrų, dėl lokacijos klaidos susipažinome, pradėjome susirašinėti, ėmėme bendrauti.
Po daugybės metų sugrįžote į televizijos sceną, tad kas laukia toliau? Ar turite planų viešumoje rodytis dažniau?
Kiekvienais metais porai mėnesių išvykstu kūrybinių atostogų, kurių metu sukuriu emociškai tuščią erdvę gimti naujiems projektams. Šiuo metu tai darau Meksikoje, tad turiu prisipažinti, kad širdyje gimsta vieno televizinio projekto idėja. Nors kol kas ji yra prisijaukinimo etape, jaučiu, kad po ,,Tangomanų’’ projekto mielai sugrįžčiau ilgesniam laikui į televizijos sceną.
Aistringiausias pavasario projektas „Tangomanai“ – sekmadieniais, 19.30 val. per TV3 ir Go3, o pirmąjį epizodą žiūrėkite čia:
