Ingą seriale „Nemylimi“ vaidinanti Sandra Daukšaitė-Petrėnė (27) nėra profesionali aktorė. Iš Kėdainių rajono kilusi ir devynerius metus Kaune gyvenanti moteris dirba anglų kalbos dėstytoja. Tačiau nuo pat vaikystės apie teatro sceną svajojusi moteris yra šalia jos. Dar vidurinėje mokykloje ji susipažino su aktoriumi Petru Venclova. Jis ir pakvietė Sandrą dirbti „Teatro projektuose“. Nuo tada moteris veda įvairius renginius, skaito poeziją. Pasiūlymą vaidinti seriale ji vadina talento patikrinimu. Ši galimybė Sandrai svarbi ir dėl jos ambicijų vaidinti teatre.
"Vakaro žinių" nuotr.
- Kaip patekai į „Nemylimų“ aktorių komandą?
- Serialuose „Nekviesta meilė“ ir „Moterys meluoja geriau“ suvaidinau epizodinius vaidmenis. Į šį serialą mane pakvietė režisieriaus asistentė, kurią pažįstu.
- Kaip sutikai pasiūlymą kurti vieną pagrindinių vaidmenų?
- Smagiai. Pasijutau įvertinta. Žinoma, buvo ir abejonių - ar sugebėsiu, ar pateisinsiu viltis. Jau po truputį prisijaukinu savo personažę. Tai nebuvo lengva, nes tikrame gyvenime esu kitokia moteris. Aš kitaip siekiu tikslų, nesu lengvabūdiška vyrų atžvilgiu, klastinga ir t.t. Bet man įdomus Ingos vaidmuo.
- Ar nejauti komplekso vaidindama su profesionalais?
- Atvirkščiai, dirbu su šaunia komanda, kuri pasiryžusi bet kada patarti. Režisierius Sigitas Račkys labai gerai paaiškina, ko reikia vienoje ar kitoje scenoje. Visi jaučiamės lygiaverčiai.
- Kokių turi aktorinių ambicijų?
- Norėčiau išbandyti vaidybą teatre. Jis man imponuoja nuo pat vaikystės.
- Patekti į serialą gali ir neprofesionalūs aktoriai, o ar į teatrą įmanoma?
- Manau, sudėtinga. (Juokiasi.) Bet aš vis dar neatsisakau svajonės studijuoti aktorinį meistriškumą.
- Kodėl studijavai anglų kalbą, o ne aktorinį?
- Planavau stoti į Muzikos akademiją, bet tais metais rinko aktorius tik į Rusų dramos teatrą. Išsigandau kalbos barjero. Tada įstojau į anglų filologiją.
- Ar šiandien verta stoti į aktorinio meistriškumo studijas, kai rinka perpildyta aktorių?
- Gal ir neverta, bet aš jau turiu anglų kalbos mokytojos darbą. Nedarbas man negresia. Į aktorinį stočiau todėl, kad mane traukia scena. Dar viena profesija tikrai netrukdytų.
- Ar filmavimąsi seriale pavadintum tramplinu į populiarumą?
- Tai vertinu labai atsargiai. Populiarumas yra slidus reikalas. Šiandien tave praeiviai pažįsta ir tai smagu. Tačiau kiek tai truks, niekas negali atsakyti.
- O ar norėtum būti populiari?
- Nemanau, kad populiarumas man trukdytų gyventi. Ypač geroji jo pusė. (Šypsosi.) Be to, jei esi populiarus, neprivalai daryti to, kas tau nepatinka, pavyzdžiui, pasakoti apie asmeninį gyvenimą. Yra daugybė populiarių žmonių, kurie to nedaro. Kol kas į populiarumą reaguoju ramiai.
- Kai kurie aktoriai atviri - serialuose filmuojamės, nes moka gerus pinigus. Koks tavo motyvas?
- Smalsumas, savo talento patikrinimas, noras vaidinti. Kadangi aš nesu teatro aktorė, man nereikėjo rinktis. Atvirkščiai, būtų kvaila nepasinaudoti galimybe.
- Ar nejauti kaltės, kad atimi duonos kąsnį iš profesionalių aktorių?
- Ne. (Juokiasi.) Manau, kiekvienas gali atrasti savo nišą. Tuo labiau kad aš pati nelindau - mane pakvietė.
- Kokio pasiūlymo, susijusio su vaidyba, būtum atsisakiusi?
- Pasiūlymo vaidinti pornografijos filme arba įkūnyti „Lalailos“ mergaitę. Nenorėčiau būti blondine, kuri tik puošia šalia stovintį vyrą.
- Ką manai apie televizijos vedėjos darbą?
- Teko dirbti radijuje, vesti įvairius renginius, todėl televizijos vedėjos darbas man nebūtų svetimas. Kaip tik įdomus. Norėčiau vesti kultūros laidą. Gaila, kad tokių laidų mūsų televizijose mažai.
- Kas svarbiau aktorei - graži išvaizda ar talentas?
- Grožis yra subjektyvu, o talentas ne. Manau, aktoriui svarbiausia mokėti sukurti charakterį, o ne būti stereotipiniu gražuoliu. Apskritai netikiu, kad grožis išgelbės pasaulį.
- Kaip manai, ar būtum sulaukusi pasiūlymo vaidinti seriale, jei ne graži tavo išvaizda?
- Aš nežinau, kiek aš esu graži. Vienam graži, kitam ne. Tiesiog šiam vaidmeniui tiko mano tipažas. Labai norėčiau, kad į mane nežiūrėtų kaip į stereotipinę blondinę, bet to sunku išvengti. Žmonės dažniau vertina vaizdą, o ne turinį. Neseniai susidūriau su žmogumi, kuris buvo nustebęs, kad mano balsas yra žemas. Jis turbūt tikėjosi tradicinio, spiegiančio.
- Kas sunkiausia kuriant vaidmenį?
- Aktorinis neišprusimas. Pavyzdžiui, kaip reikia apsiverkti, kai to visai nesinori, arba natūraliai juoktis, kai nejuokinga. Ypač emociškai buvo sudėtinga filmuojantis pirmose scenose.
- O kaip sekasi bučiuotis prieš kameras?
- Nėra paprasta. Turi įveikti daug barjerų, kad bučinys atrodytų natūralus.
- Ką dėl tokių scenų pataria režisierius?
- Atsipalaiduoti. (Juokiasi.)
- Kaip į meilės scenas reaguoja tavo vyras?
- Ne taip audringai, kaip pats manė. Mes kartu nuo mokyklos laikų, tad jam nebuvo naujiena, kad aš noriu vaidinti. Jis mane palaikė ir palaiko. Visas serijas žiūrime kartu.
- Kokiomis aktorėmis žaviesi?
- Vyresnės kartos teatro aktorėmis - Egle Gabrėnaite, Doloresa Kazragyte ir kitomis. Užtenka vien išgirsti balso intonaciją ir jau žinai, kuri aktorė kalba. Iš užsieniečių man imponuoja Maryl Streep.
- Kokių turi moteriškų silpnybių?
- Labai blondinišką - mėgstu apsipirkinėti. Vaikščiojimas po parduotuves man savotiška terapija. Apskritai man gyvenime patinka judesys.
Parengta pagal „Laisvalaikį“.
