Pavyzdžiui, kelerius pastaruosius metus norinčiųjų krimsti džiazo mokslus talentas vertintas itin griežtai. Tačiau, anot J. Kuraičio, pastebėta, jog neretai itin gerus muzikinius duomenis turintys būsimi studentai prastai išlaiko lietuvių kalbos egzaminą, po ko jų bendras stojamųjų balas būna menkas.
„Šįmet į tai atkreipėme dėmesį, todėl komisija norinčiuosius būti tarp dešimties geriausių, vertins kiek kitaip“, - sakė pašnekovas. Jis pabrėžė, kad ketinantieji siekti mokslų geresnių įvertinimų sulaukia, kai tikrai mėgsta, supranta ir vertina tai, ką daro. O tai, saksofonisto teigimu, komisijai reikia pademonstruoti ne įžūliai ar skleidžiant perdėtą pasitikėjimą savimi, o subtiliai.
„Susidaryti nuomonę apie abiturientą nesunku, nes vertinami trys dalykai – gebėjimas groti, pokalbis ir lietuvių kalbos žinios. Tie, kas yra nedrąsūs prieš auditoriją, bet turi talentą, gali nesibaiminti – mes jį pastebėsime!“, - sakė J. Kuraitis.
Pats jis studijas baigė Lietuvos muzikos akademijoje, o po jų dar du metus į savąją sritį gilinosi Suomijoje, kur išvyko pagal studentų mainų programą.
Saksofonas J. Kuraičio aistra tapo dar 1988 metais, kuomet muzikos mokykloje jis išgirdo vyresnių klasių auklėtinių pasirodymą.
„Dar būdamas dešimties nusprendžiau – grosiu tik saksofonu. Šį instrumentą pamilau iš pirmo žvilgsnio!“, - sakė pašnekovas.
