37-erių T. Bybartas, kilęs iš Šakių rajono, skaičiuoja, kad jo įkurtai „Šlepetijai“ jau kone dešimtmetis – per tiek metų ir visas subtilybes išmoko, ir platų pirkėjų ratą subūrė.
O prasidėjo viskas nuo paprastos idėjos – kaip tik tuo metu, kai ieškojo veiklos, būdų save realizuoti, stebint, kaip jo sesuo ir giminaitis gamina šlepetes, užsidegė lemputė, juk tai – įdomi ir neišnaudota sfera.
„Pagalvojau: kodėl gi nepadaryti iš šlepečių verslo? Didelio pasirinkimo Lietuvoje įdomesnio nėra, pasirinkimas nėra platus, paprastesnis, o man norėjosi įnešti kažko naujo, įdomesnio į rinką – dėl to sugalvojau, kad reikia gaminti šlepetes.
Tuo pačiu tai yra saviraiškos būdas – gali susikurti šlepetes individualiai sau, pavyzdžiui, su tam tikru paveiksliuku, oda gali būti vienokios spalvos, apvadas – kitos, viena šlepetė vienos spalvos, kita – kitos. Tai pasirodė labai įdomu“, – kalbėjo pašnekovas.
Šlepečių siuvimo subtilybės
Tadas šypteli, kad nei mezgimas, nei siuvimas jam niekada nebuvo svetimas, to išmoko dar vaikystėje, šį savo gebėjimą naudojo įvairiais tikslais – bandė gaminti baldus, kitus dalykus, bet galiausiai pasuko į šlepečių gamybą.
Vis tik, nors ir sakoma, kad ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, mokymasis niekad nesibaigia, tad ir pradėjus siūti šlepetes, teko mokytis subtilybių, ieškoti būdų, kaip patobulinti produktą.
Kita vertus, kaip pastebi pats Tadas, kai eini ir darai, visada išlenda savi niuansai. Bet nieko nedaryti nebuvo išeitis.
„Aplinkiniai sakė, kad tu kvailas, ką čia darai, nesąmonė, bet tai yra normali žmonių reakcija, nes nesvarbu, ką darysi, visada atsiras sakančių, kad nieko nedaryk, nes jau viskas padaryta. Taip, lengviausia yra nieko nedaryti ir žiūrėti, kaip kiti daro.
Aš dariau ir viskas, labai retai klausau kitų nuomonės, pasakiau, kad darysiu ir viskas, neįdomu, ką sakys kiti. Jeigu nedarysi, nesužinosi, reikėjo daryti ar ne, o kad visokių niuansų versle būna – tai yra normalu, tai yra kasdienybė.
Jeigu nori nusivilkti kelnes, sagą juk reikia atsisegti, net jei nenori, nes kitaip negalėsi to padaryti. Čia tas pats – yra niuansų, kurių galbūt nenori daryti, bet darai, kad pasiektum savo tikslų. Kiekviename versle taip yra“, – sakė jis.
Išmokus įvairiausias subtilybes, su metais tobulėja ir įgūdžiai, tad pasiūti šlepetes užtrunka 10-15 minučių, jei viskas jau paruošta, jei tenka sukirpinėti, gamybos procesas išsitęsia iki maždaug pusės valandos, o kartais visas darbas užtrunka ir valandą – juk reikia ir fizinės jėgos, ir kruopštumo.
Populiariausios – šlepetės su išsiuvinėtais vardais
Vyras pasakoja, kad ne kartą teko girdėti nusiskundimų, kad šlepetės per brangios, juk prekybos centruose gali įsigyti daug pigiau, tačiau Tadas dalijasi įžvalgomis, kad geriausiais klientais tampa didžiausi kritikai – jie, panešioję rankų darbo šlepetes, kitų jau nebeieško.
„Šlepetes gaminame iš natūralios odos ir natūralios merino vilnos – naudojame tik natūralias medžiagas, nes tai daug sveikiau kojoms, jos nešunta, neprakaituoja. Ir žmonės džiaugiasi, žmonės patenkinti, kiti juokais pyksta, kad jų sunešioti greitai nepavyksta, nes kai kurie įpratę šlepetes keisti kas metus.
Žinoma, yra lyginančių, yra žmonės, kurie sako, kad parduotuvėje pigesnės, bet aš visą laiką sakau, kad rinka yra laisva, galite pirkti, kur norite, kur jums geriau. Tai normalu – visi renkamės tai, kas mums tinkamiausia.
Bet yra buvę ir tokių situacijų, kai žmonės neperka pas mus, nes, sako, pas mus brangu – taip, sąlyginai tai nėra pigiausias gaminys, bet kai nusibosta pastoviai pirkti iš parduotuvės, atėję pas mus nusiperka ir sako: gaila, kad anksčiau nepirkau. Kai kurie vienas šlepetes metų metais nešioja“, – šypsosi T. Bybartas.
Kiti pasigenda kieto, standaus pado, dar kitiems patinka šlepetes su aukštesniu kulnu, tačiau Tadas sako tokių negaminantis – visada renkasi tai, kas sveikiausia kojoms. Vis tik, daug dėmesio sulaukia galimybė ne tik pasirinkti šlepečių spalvą, bet ir įsigyti jas su norimu išsiuvinėjimu.
Tiesa, siuvinėjimai kainuoja papildomai, tad, kaip skaičiuoja „Šlepetijos“ įkūrėjas, viena pora šlepečių gali kainuoti ir 40-50 eurų, žmonės noriai renkasi siuvinėjimus, ypač dažnai vieną dalyką:
„Žmonės dažniausiai rašo arba vardus, arba tam tikrus savo sugalvotus sakinius. Aišku, tenka išsiuvinėti ir vienokių, kitokių logotipų, nors, žinoma, visko išsiuvinėti nepavyksta – tai techniniai dalykai, bet būna, įmonės perka šlepetes su savo logotipu darbuotojams, kurie ofise vaikšto su šlepetėmis. Visko būna, bet vis tik populiariausia – vardai.“
Šlepetes avi ir Lietuvos garsenybės
Pradžioje važinėjęs po įvairias muges, T. Bybartas jau seniai suprato, kad mūsų ateitis – internetas, todėl jau seniai susikūrė elektroninę parduotuvę, kur ir vykdo prekybą (daugiau turi tik vieną prekybos vietą Marijampolėje).
Čia užsakymai plaukia nuolat, tačiau artėjant Kalėdoms darbai įsisuka dar greičiau. Kaip pastebi pašnekovas, dažniausiai užsakymus pateikia moterys, o šlepetes dažniausiai perka savo vyrams arba dovanoms.
O prakalbus apie klientus, nepaklausti T. Bybarto apie vieną dalyką tiesiog neįmanoma – jo siūtas šlepetes nešiojančias Lietuvos garsenybes, kurių toli gražu ne viena, nors nė ne visus ir pavyksta suskaičiuoti.
„Vienas iš labiausiai įsiminusių – Arvydas Sabonis buvo atvykęs, jo dydis specifinis, visai kitoks, nei įprastais ir jis du kartus pas mus pirko šlepetes. Mačiau ir Mantas Stonkus buvo pirkęs šlepetes pas mus, buvo įsidėjęs nuotrauką su mūsų šlepetėmis.
Naglis Bierancas irgi turi mūsų šlepetes, bet kai žmonės perka internetu, kartais ne visus ir pavyksta sužiūrėti, susekti, kada perka žinomi žmonės“, – pasakojo „Šlepetijos“ įkūrėjas.
Tad kiek gi kainuoja rankų darbo šlepetės? Anot Tado, pačių paprasčiausių kainos prasideda nuo 12 eurų, populiariausiųjų iš odos ir vilnos kaina siekia apie 24 eurus, tačiau priklauso nuo dydžio, ar renkamasi daryti siuvinėjimus, tad pora gali atsieiti ir iki 50 eurų.
