Šiais metais minime Laisvės gynėjų dienos 30-metį. 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Vilniaus televizijos bokštą ir kitus objektus žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeisti, nukentėję, rašoma pranešime spaudai.
Kaip istoriją perteiksime vaikams ir anūkams
„Šiuo ypatingu laiku negalime visi susitikti ir prisiminti Sausio 13-osios nakties įvykių, negalime kartu su visais deginti atminimo laužų prie TV bokšto, Nacionalinio radijo ir televizijos pastato, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Negalime susitikti šeimomis, pabendrauti gyvai su tos nakties liudininkais. Tai, kad nebus gyvų susitikimų šios atmintinos dienos nepaverčia mažiau reikšminga ir paminėti 30-asias Sausio 13-osios įvykių metines yra labai svarbu. Kartu bendraminčiais ir šeimos nariais nutarėme šios nepamirštamos datos išvakarėse visus neabejingus mūsų tautos istorijai pakviesti į virtualų susitikimą. Diskutavome apie tai, kaip po 30-ies metų suvokiame Sausio 13-ąją, kaip šiandien minime šią datą, kokias meninės išraiškos formas naudojame, ką bei kaip perduosime prisiminimais mūsų ateities kartoms, mūsų vaikams ir anūkams, kurie auga jau kitame laike ir neturės tokio ryšio su šiais įvykiais, kokį turime mes“,- pasakojo vienas iš diskusijos organizatorių operos solistas, kultūros vadybininkas Jonas Sakalauskas.
Diskusijoje virtusioje vaizdo įrašu ateities kartoms išgirsite Sausio 13-sios liudininkų ar jų šeimos narių pasakojimus, pasidalinimus patirtimis ir idėjomis. Pokalbyje dalyvavo kompozitorius doc. Mantautas Krukauskas, video menininkas Rimas Sakalauskas pristatė studijų laikais sukurtą filmą apie Laisvės gynėjus, kompozitorius dr. Mykolas Natalevičius, muzikologė Asta Pakarklytė, gyvu liudijimu dalinosi prie TV bokšto sužeistas Vilniaus universiteto Fizikinės chemijos katedros vedėjas, prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius, medijų edukacijos projektų vadovė Elena Sakalauskaitė ir J.Sakalauskas.
Eiti tiesesniais keliais
Sausio 13-osios įvykių dalyviui A.Ramanavičiui kovas už laisvę primena skeveldros kojoje. „Nakties iš sausio 12-osios į 13-ąją įvykiai atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį į mūsų valstybės išsilaisvinimo kelią ir vėliau prisidėjo prie galutinio Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Sausio 12 d. dar nebuvo sniego, todėl dar važinėjau dviračiu. Artėjant vidurnakčiui, važiavau nuo Seimo rūmų namo ir Kalvarijų bei Žalgirio gatvių sankryžoje sutikau karinės technikos koloną. Važiuodamas dviračiu šalia tų karinių mašinų, šarvuočių ir tankų, nuvažiavau iš pradžių iki Seimo (bet ten jie nepuolė), o po to iki televizijos bokšto. Atvažiavęs pastebėjau tanką, kuris bandė paskleisti dūmų uždangą, vėliau pradėjo šaudyti iš pabūklo. Supratau, kad tai tik bandymas gąsdinti ir atitraukti dėmesį. Atsistojau toje vietoje, kur galima buvo tikėtis jų puolimo, kadangi ten buvo dideli vitrininiai langai, patogūs patekti į vidų. Šie langai vėliau ir buvo išdaužti, o pro juos sulindo desantininkai, šturmavę televizijos bokštą. Atsidūriau pačiame priekyje barikados priekyje: dauguma žmonių buvo susikibę už parankių, todėl jautėsi labai stiprus palaikymas. Kadangi su užpuolikais teko susidurti akis į akį, akivaizdžiai matėsi, kad desantininkai buvo apsvaiginti kažkokiomis psichotropinėmis priemonėmis. Vienas iš desantininkų parkrito bei iš kalašnikovo automato paleido seriją kulkų, iš kurių dvi pataikė man į dešinę koją. Kulkos sutrupino šlaunikaulį, viena iš jų dar ir susprogo, todėl koja ir dabar pilna didesnių ir mažesnių tos kulkos skeveldrų. Kelias pačias didžiausias chirurgai labai sunkiai ištraukė po ilgai trukusių operacijų. Beje, naudotos kulkos, kurios uždraustos ne vienos konvencijos pasirašymu... Išgyvenusieji galime džiaugtis laisvės vaisiais. Gerai, kad Lietuvos žmonės nepabūgo... Linkiu, kad ateinančios kartos eitų tiesesniais keliais – drąsiai, nepasiduotų sunkumams. Kas įveikia – tas nugalėtojas“,- ateinančioms kartoms linkėjo Sausio 13-osios istorijos liudytojas A.Ramanavičius.
Svarbiausia metų data
Penkių vaikų tėvas Antanas Sakalauskas lemtingąją Sausio 13-osios naktį buvo prie LRT bokšto bei buvo sužeistas, ilgai gydėsi. Sausio 13-oji – Sakalauskų šeimai ir tėvui išėjus Amžinybėn svarbesnė data nei gražiausios metų šventės ar šeimos narių gimtadieniui. Jei šios datos svarbumas dar savaime aiškus vaikams, tai jau sunkiau paaiškinamas anūkams. O kaip tai supras ir ar deramai įvertins proanūkiai – jau šiandien gyvenančių išmanymo ir pasiruošimo reikalas.
„Kurdamas vaizdo medžiagą apie savo tėtį A.Sakalauską, sausio 13-osios įvykių dalyvį, pažinau jį kaip išskirtinę asmenybę. Iki tol jis man buvo tik tėtis. Pasistatai kamerą ir klausaisi... Viskas visai kitaip. Nors aš pats Sausio 13-osios įvykius iš vaikystės nelabai pamenu, nes buvau tam per mažas, bet ryškiai prisimenu, kas vyko po to“,- pasakojo R.Sakalauskas.
Kompozitorius dr. Mykolas Natalevičius įvairiuose projektuose bendradarbiaujantis su R.Sakalausku akcentuoja, kad meno kalba lengviau išreikšti tai, kam sunku surasti tinkamus žodžius. „Sausio 13-oji – tai ką išgyveno mūsų tėvai. Mes likome šios istorijos stebėtojai ir klausytojai. Mūsų, kaip menininkų, pareiga pasistengti meno priemonėmis, kurios ypač paveikios, šiuos įvykius perteikti ateities kartoms. Mūsų su R.Sakalausku tandemas pasako, kad istorijas puikiai galima pasakoti nenaudojant žodžių, o tik garsus ir vaizdus. Praeis dešimtmečiai ar šimtmečiai ir sausio 13-oji naujų kartų supratime liks tokia kokią mes ją įamžinsime ar pavaizduosime“,- sako M.Natalevičius.
Muzikologė Asta Pakarklytė pasakojo prie Sausio 13-osios įvykių priartėjusi per uošvį A.Sakalauską. „Mūsų šeimai tai labai svarbu. Džiaugiuosi, kad Lietuva kasmet vis geriau ir geriau išmoksta paminėti tokias šaliai svarbias datas. Jau darželyje vaikams suprantama kalba pristatomos valstybinės šventės ir vaikams jos tampa artimos bei suprantamos. Dideli užsakomieji kūriniai Valstybės švenčių proga vis dar problema, bet viskas ateityje“,- sakė A.Pakarklytė.
„Esame išsaugoję labai daug išskirtinės vaizdo medžiagos, fotografijų iš Sausio įvykių epicentro. Gyvename tokiu laikmečiu, kai vaizdas labai svarbus, šiuolaikinių medijų pagalba galima tarsi grįžti į tą laiką ir ateities kartoms papasakoti kas vyko prieš trisdešimt metų ir kuo tai svarbu dabar. Būtent tai, kad Sausio 13-oji buvo užfiksuota daugybėje dokumentinės ir vaizdo medžiagos, padėjo būti išgirstiems ir matomiems pasaulyje“,- akcentavo medijų edukacijos projektų vadovė Elena Sakalauskaitė.
Diskusijos pradžioje nuskambėjo J.Sakalausko sukurtos kantatos „Noctis“ (iš lotinų kalbos noctis – naktis) ištrauka. Tai dokumentinės variacijos, kurių muzikinį pagrindą sudaro autentiškų 1991 m. sausio 13-osios nakties garsų koliažas.
