Saulius KRUOPIS Prieš savaitę Rygos centre, Latvijos dailininkų sąjungos galerijoje, nuostabioje vietoje, Dauguvos upės pakrantėje, šalia gražaus gelžbetoninio tilto, iškiliai buvo atidaryta visiškai netradiciškai Latvijos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininko skulptoriaus Igors Dobičins išeksponuota lietuvių tapytojų paroda. Net patys autoriai, atėję į savo tapybos kūrinių parodą, buvo nustebinti - paveikslai lyg kokie paukščiai skraidė didžiulėje galerijos erdvėje. Išvaškuotos grindys blizgėjo, o baltos sienos taip ir liko baltos - nė vienas iš 70 paveikslų nebuvo ant jų pakabintas, kaip yra įprasta: visos drobės sistematizuotos ir eksponuotos ypač radikaliai - erdvėje. Kur matyta, kad LDS pirmininkas I. Dobičins pats vos su keliais pagalbininkais be perstojo dvi dienas stumdytų ir minkytų lyg kokį molį visą nuostabią ir šviesią parodinę erdvę, pro kurios langus veržėsi saulė ir plačiosios Dauguvos upės drėgmė. Paroda „Baltija. Jūra. Lietuva“ Paroda skirta „Baltijos kelio 25 mečiui paminėti“. Parodos organizatoriai ant galerijos fasado iškėlė didžiulį reklaminį skydą su parodos pavadinimu „Baltija. Jūra. Lietuva“. Parodos akcentas - ekspresionistinė tapyba, perteikianti pamario vaizdus: Baltijos jūros motyvus, Lietuvos akcentus. Visada yra svarbu, kad parodoje būtų keletas emociškai paveikių tapybos kūrinių. Tarkime, mano dvimetrinė abstrakcionistinė drobė įėjus matoma tik kaip ryškus raudonas akcentas, kabantis aukštai viršuje - virš galvų. Iš tolo atrodo, kad lyg tuoj kažkas nukris, o artėjant prie jos atrodo, kad kažkas keičiasi, o drobė kyla. Šalia kitas parodos centrinės dalies akcentas – didžiulis triptikas. Jis geltonais, raudonas ir žalias, simbolizuojantis Lietuvos vėliavą. Matyt, neatsitiktinai šioje centrinėje dalyje ir vyko parodos atidarymas. Parodos atidarymo metu Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis priminė Baltijos kelią, istorines aplinkybes, suvienijusias Lietuvą, Latviją ir Estiją nelengvoje ir taikioje laisvės kovoje su nenusakomu priešu, pavergusiu mus 50 metų. Mūsų prisiminimai ir išgyvenimai šiandien vėl atgijo, ypač regint Ukrainos tautos išsivadavimą iš priespaudos pasiaukojančios kovos kontekste. Latvijos kultūros ministerijos atstovas dėkojo visiems Lietuvos tapytojams, surengusiems tokią aktualią ir spalvingą įvairių žanrų parodą Latvijoje. Šioje pavasarinėje parodoje jis lyg pasivaikščiojęs po atminties kambarius. Skaidrė ir jos „Moters paslaptis“ Dar turiu parašyti, kaip svarbu yra susibičiuliauti su kolegomis - latvių dailininkais, kurių susirinko į parodos atidarymą labai daug. Visi jie atėjo su gėlėmis, kurios skirtos vienintelei parodos menininkei moteriai - Šiaulių universiteto auklėtinei pedagogei ir tapytojai Skaidrei Butnoriutei (gimusiai 1971 metais). Už oficialių, reikšmingų ir ilgų kalbėtojų nugarų matėsi būtent Skaidrės paveikslai. Aukštai iškelta, lyg parodos vėliava, viena jos drobė, vaizduojanti merginos portretą (reprodukuotą parodos plakate), pavadinimu „Moters paslaptis“. Šis kūrinys lygiai prieš metus buvo S. Butnoriutės sukurtas Latvijos pajūryje, viešint su savo personaline paroda Jūrmaloje. Šalia kabo alegorinės drobės „Protinga knyga“ ir „Iš drugelio gyvenimo“ - dvi kultinės Skaidrės drobės, eksponuotos ekspresionizmo šimtmečiui skirtoje parodoje Berlyne (2011 metai). Kitose jos drobėse: smėlio jūra, pakrančių žolynai ar lyrinės kompozicijos, kurių negali nepastebėti. Tapytojos S. Butnoriutės ekspozicijoje - ramūs, stilistiškai vientisi paveikslai gerai žiūrisi dėl šoninės šviesos. Šviesa tapybai yra pats svarbiausias elementas ir kūrybiniame procese, ir vėliau, kai drobė pakabinama parodoje. S. Butnoriutės kompozicijose dominuoja mėlyna, violetinė, kartais vos vos - ir žalsva spalvos. Visai kaip N. Rericho spalvos, tik nėra tiek aitrios oranžinės, nėra kalnuotų siužetų ar kitokių lengvai atpažįstamų objektų. Tapyba sukaupta, sakyčiau, meditatyviai paveiki, atsargi, o švelniai virpantis ritmas ramina, verčia įsižiūrėti, ieškoti, atpažinti. Skaidrė mėgsta savo drobėse vaizduoti lelijas, bet jos yra nematomos, jas reikia atrasti. Kiek ekspresyvesnėse ir didesnėse jos drobėse atpažįstami tik jai būdingas erdvės pajautimas, švelnus, bet matomas horizontas, magiška šviesa ir trapus dalelyčių mirgėjimas, pastebimas tik priėjus arčiau. Vienas efektas, kada stebi jos kūrinius kiek iš toliau, pasinerdamas tiesiog į paveikslo nuotaiką, ir visai kitoks, kai esi arti. Nėra jokio perdėjimo, manierizmo. Paveikslai gimsta ne iš aistros, o iš ramaus menininkės ir spalvų santykio, tarpusavio ryšio ir užkoduoto tono. Būtent spalvinė gama sukuria jos drobėse tas paslaptis, kurias norisi įminti. Jokių atsitiktinių detalių, o visa kompozicija sklidina darnos, kuri mums atrodo savaime suprantama. Gamta - dailininkės įkvėpėja, jos kūrybos idėjos šaltinis. Skaidrei visada svarbi jos būsena, kuri ją veda iki tapybos ir jau tapybos procese. Ji taip atitrūksta, pasineria į kitą plotmę, iš kurios sugrįžta tik savo noru. Kartais jos paveikslai įgauna idealizuotą padavimo ar pasakos pavidalą, apsigyvena neregimos dvasios, o jų galios tampa pasireiškimo simboliais ar net misterija. Tapyboje nėra svajonių, tai autentiški potyriai, kartais konkrečios kasdienybės akimirkos ir neabejotinai reflektyvi tapatybės išraiška. S. Butnoriutės tapyboje regima asmens būtis ir ta nematerialioji paribio zona, kur spalvinis skaidrumas susitapatina su jos pačios vardu. Parodos plakate reprodukuojamo kūrinio pavadinimas tai patvirtina, „gyvenimas yra gyvenimas“, tačiau autorė prieš parodą pavadinimą pakeitė ir jos centrinė drobė dabar vadinasi „Moters paslaptis“. Arturas, Juozas ir Saulius Tapytojas Arturas Savickas (gimęs 1971 metais) jau visus metus ruošiasi savo svarbiajai parodai Vokietijoje, Prerowe. Ten, senojoje menininkų kolonijoje prie jūros Ahrenshope, jis 1997 metais laimėjo Luko stipendiją ir tris mėnesius kūrė. Rygos parodoje A. Savickas eksponuoja vien pamario motyvus ir tik viena iš penkiolikos drobių vaizduoja Vilniaus senamiestį. Arturas yra geriausias Lietuvoje medžių tapytojas, nes kiekvienoje jo daugiasluoksnėje drobėje, pirmame plane, dominuoja medžiai arba tiesiog miškas, o namelių stogai, moters siluetas ar jūros horizontas yra tik papildoma detalė. Jo paveikslai pulsuojantys, ekspresyvūs, įkvepiantys gyvenimo džiaugsmą. Architektas ir tapytojas Juozas Pranckevičius (gimęs 1953 metais) eksponuoja apie dvidešimt peizažinės tapybos paveikslų. Netradicinėje parodoje, kuri labiau panaši į kokią delionę, o tapytojų paveikslai kaip kokie daiktai (ar objektai) nusidriekia į nesibaigiantį sambūrį, J. Pranckevičiaus tapyba atrodo įspūdingai. Jo vienintelio visos drobės yra su rėmais, tad jam yra labai svarbu, kurioje pusėje pakabinsi - kairėje ar apačioje. Nuo pakabinimo dinamikos paveikslai įvairiai veikia žmogų, Jo drobėse daug gyvybingumo, kūrybinio proveržio. Vienintelis jo paveikslas su Vilniaus Aušros vartais buvo kiek nuošaliau išskirtas. Jo kūryboje daug žalios, daug gamtos, o jūros mėlis ir jachtos suteikia būsimos vasaros kurortinę nuotaiką. Aš, tapytojas ir parodos kuratorius, Saulius Kruopis (gimęs 1960 metais) esu glaudžiai susijęs su Kuršių nerija, Šiauliais ir, aišku, mūsų sostine Vilniumi. Be jau minėtų išeksponuotų parodoje mano kūrybinių akcentų, išskirtinai svarbus yra didžiausias parodoje darbas „Viva Šiauliai“. Šis diptikas buvo sukurtas specialiai Šiauliams, mano penkiasdešimtmečio parodai Šiaulių dailės galerijoje. Menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio paragintas susikaupiau ties Šiaulių tema ir pagrindinėje galerijos sienoje išeksponavau net septynis naujus darbus, skirtus Šiaulių ciklui. Diptikas „Viva Šiauliai“ buvo visos parodos Šiauliuose akcentas. Po parodos Šiauliuose ši drobė, vaizduojanti Šiaulių katedrą, iškeliavo į labai svarbią parodą Maskvoje. Nors parodos pavadinimas „Berlynas–Vilnius–Maskva“, rodos, ir atskleidžia prioritetines temas, šis paveikslas, vaizduojantis Šiaulius, reprezentavo visą Lietuvą ir jos tapybą.
70 parodos „Baltija. Jūra. Lietuva“ drobių išeksponavo pats Latvijos dailininkų sąjungos pirmininkas I. Dobičins. 1
Latvijos dailininkė Anda Poikane kvepiančių gėlių puokšte sveikina tapytoją S. Butnoriutę. Šalia ekspresionistinė Skaidrės drobė „Žaibas“. 2
