Jei vietoj baltųjų ryžių vartotume rudus, apsisaugotume nuo aukšto kraujospūdžio ir aterosklerozės, o taip pat sumažintume širdies priepuolių riziką.
Rudieji ryžiai kur kas naudingesni nei baltieji - juose daugiau maistingųjų medžiagų. Azijoje tokius ryžius dažniausiai vartoja vaikai ir pagyvenę žmonės, tuo tarpu Europoje ir Amerikoje juos vertina sveiko gyvenimo būdo šalininkai. Rudieji ryžiai turi vieną trūkumą - jų trumpas galiojimo laikas (dėl riebalinės grūdų apvalkalo).
Naujausi tyrimai, atlikti Temple universitete (JAV), parodė, kad ruduose ryžiuose yra ypatingos medžiagos, apsaugančios širdį. Baltuose ryžiuose tokio junginio nėra, nes šlifuojant jis pažeidžiamas. Šis pastebėjimas gali paaiškinti, kodėl Japonijoje, kur ryžiai yra vienas pagrindinių maisto produktų, širdies susirgimų kur kas mažiau, nei kitose šalyse. Kadangi ruduosiuose ryžiuose daugiau skaidulų, jie reguliuoja virškinimą, padeda išvengti viduriavimo ir vidurių užkietėjimo. Tradicinėje kinų medicinoje rudieji ryžiai vartojami kasai ir blužniai stiprinti.
Verta žinoti
Japonai verdamų ryžių ir vandens santykį nustato pagal ryžių subrendimą. Kuo ryžiai “senesni", tuo jiems reikia daugiau vandens. Tinkamas subrendusių ryžių ir vandens santykis yra 1:1, o senesnių - 8:10. Rudiesiems ryžiams optimalus santykis yra 1:2, o laukiniams - 1:4. Ryžius visada reikia pilti tik į verdantį vandenį.
Įprasti baltieji ryžiai verda apie 15 min., rudieji - apie 40 min., o garais apdoroti arba nuplikyti apie 20-25 min. Svarbu ryžių nepervirti, nes tada suyra daugiau juose esančių naudingų medžiagų.
