Žmogžudystės bylą išryškinantį S. Lumet filmą ir idealizmu dvelkiančią meilės istoriją sieja bendras bruožas – nei vienai iš juostų nebuvo pranašaujama milžiniška sėkmė. Į „Kasablanką“ nebuvo dedama didelių vilčių, filmo biudžetas nebuvo didelis. Tačiau atsitiko priešingai – sėkmės nesuplanuosi. „12 įtūžusių vyrų“ buvo nominuotas trims „Oskaro“ statulėlėms, o meilės juosta net 8-iems „Oskarams“, iš kurių pastaroji susišlavė tris: už geriausią filmą, režisūrą bei scenarijų.
S. Lumet juostoje 12-ka prisiekusiųjų turi priimti sprendimą žmogžudystės byloje, kurioje jaunuolis kaltinamas tėvo žmogžudyste. Grupės vyrų sprendimas turi būti vieningas, tačiau vienas iš asmenų abejoja kaltinamojo kaltumu. Iš pirmo žvilgsnio byla, atrodžiusi paprasta ir aiški, po truputį tampa vis sudėtingesne ir išsivysto į savotišką detektyvą. Ar prisiekusiesiems pavyks priimti sprendimą? 1-as kambarys, 12-ka vyrų ir elektros kėde grasinantis sprendimas.
KINFO.LT apžvalgininkė Gabrielė Norkūnaitė, paklausta, kodėl verta pamatyti šį filmą, įvardijo tris priežastis. Pirmiausia, tai – vienas puikiausių pavyzdžių, kaip vienoje erdvėje vykstantis filmas gali savyje sukaupti daugiau įtampos ir dramos nei šiuolaikiniai veiksmo filmai. Jos teigimu, režisierius ne tik supažindina su mums neįprasta, bet įdomia JAV teismų sistema, bet ir įkvepia žmonės siekti teisininko karjeros bei iš esmės tikėti teisingumu. Trečia priežastis ta, jog filme atskleidžiamas žmogaus gebėjimas daryti pokytį, nepaisant to, jog esi vienas ir nesuprastas. Apžvalgininkė pridūrė, kad „12 įtūžusių vyrų“ nufilmuotas be perdėtos pompastikos ar heroizmo.
„Ore tvyranti įtampa, neįtikėtinai geras Reginaldo Rose scenarijus bei argumentuoti dialogai, atskleidžiantys kiekvieno herojaus charakterį“, – tokius argumentus pateikė kita portalo apžvalgininkė Alisa Žarkova.
Justinas Dadonas, ne pirmus metus vedantis kino kursus, rekomendavo atkreipti dėmesį į kameros darbą – ne judesį, bet objektyvų ir rakursų pasirinkimą. „Filmo pradžioje daugiausiai naudojami platesni objektyvai, kuriuos po truputį pakeičia ilgo židinio nuotolio – taip fizinė ir asmeninė erdvė vis labiau traukiasi ir neišsklaidoma įtampa. Visa tai sustiprina filmo eigoje besikeičiantis kameros aukštis. Pradžioje dažniausiai būdama virš akių lygio, filmo pabaigoje kamera vis labiau leidžiasi, kol žiūrovas pradeda matyti lubas, tokiu būdu dar labiau sustiprinant klaustrofobiškumo efektą“, – paaiškino kursų vedėjas, „12 įtūžusių vyrų“ scenų struktūrą dažnai pristatantis paskaitose.
Ikoniški, nesuvaržyti ir cinizmu atmiešti dialogai. Muzika, tiksliau, daina „As Time Goes By“). Egzotiškasis Marokas. Stipri meilė ir pasiaukojimas dėl kitų tikslų. Nuostabus Humhprey Bogarto ir Ingrid Bergman duetas. Įsimenantys personažų portretai. Nesenstanti „Kasablanka“ – Holivudo aukso amžiaus palikimas, kurį kino ekrane verta pamatyti kiekvienam kino mėgėjui. Čia tinka pagrindinio herojaus Ricko (akt. Humphrey Bogartas) žodžiai: „Pagrok jį, Samai. Dėl senų laikų“ (angl. „Play it once, Sam. For old times' sake“).
„Žiūrėdamas šį filmą vėl ir vėl, metai iš metų, vis dar jo neperprantu. Jis sukasi tarsi mėgstamiausias muzikos albumas; kuo daugiau klausausi, tuo labiau patinka“, – 1995-aisiais rašė legendinis amerikiečių kino kritikas Rogeris Ebertas.
