Patraukliai supakuoti braškėmis, apelsinais ar kitais vaisiais, kurių produktų sudėtyje net nėra, kvepiantys saldumynai, ryškių spalvų gaivieji gėrimai parduotuvių lentynose puikiai patraukia pirkėjų dėmesį. Tik tie, kurie atidžiai studijuoja šių produktų sudėtį ir galvoje turi ilgąjį visų „E“ sąrašą, pro tokias prekes pražygiuoja net nežvilgtelėję. Kitų vartotojų dėmesį į produktų sudėtį turėtų atkreipti papildomas užrašas etiketėje. Pavyzdžiui, braškinių zefyrų etiketėje parašyta – „Gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį“.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja Irena Pečiulienė, paklausta, ką slepia toks užrašas, sakė: „Toks užrašas produktų etiketėse tikrai yra. Maisto priedų sauga nuolat peržiūrima atsakingų institucijų. Viena mokslinė studija atskleidė, kad dažiklių vartojimas vaikams kelia hiperaktyvumą. Buvo priimtas nutarimas, kad penkis dažiklius –E 104, E 110, E 122, E 129, E124 – etiketėje reikia ženklinti papildomai, kaip tik dėl to, kad šios medžiagos gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį.“
Medikai vis dažniau prabyla apie tai, kad daugėja hiperaktyvių vaikų. Šis elgesio sutrikimas pasireiškia padidėjusiu judrumu, impulsyvumu, dėmesio stoka. Tokiems vaikams labai sunku susikaupti, kyla mokymosi problemų. Užsienyje atlikti tyrimai atskleidė ir tai, kad minėtų dažiklių vartojimas veikia net ir tų vaikų elgesį, kuriems anksčiau elgesio sutrikimų nebuvo diagnozuota.
Pasak pašnekovės, sprendimas papildomai ženklinti maisto produktus buvo priimtas dėl to, kad vaikai vartoja daug įvairių saldžiųjų gėrimų, mėgsta kramtomąją gumą, saldumynus, o būtent į šiuos produktus dedami minėtieji dažikliai.
Nepaženklintų produktų vis dar pasitaiko
I. Pečiulienės teigimu, tarnyba dažnai sulaukia skundų dėl tinkamai nepaženklintų maisto produktų: „Atliekamų tikrinimų metu vis dar aptinkama tinkamai ar apkritai nepaženklintų maisto produktų. Žinoma, šie atvejai yra pavieniai, bet pasitaiko. Šiemet taip pat sulaukėme ir vartotojų pranešimų.“
Į klausimą, ar yra žinoma, kaip dažnai vartojant minėtus produktus gali pasireikšti dėmesio sutrikimas ar aktyvumo pokyčiai, pašnekovė sakė: „Juk nė vienas žmogus visą dieną negeria limonado ar nevalgo kokių nors saldainių, bet vis tiek reikia atsižvelgti į saugumą. Europos maisto saugos tarnyba reglamentuoja tam tikras leistinas dažiklių normas vaikams ir suaugusiems. Vaikai – labai jautri vartotojų grupė, tad jiems leistina dažiklių norma yra keletą kartų mažesnė už suaugusiems leistiną kiekį.“
Papildomas žymėjimas – būdas atkreipti dėmesį
Į klausimą, ar papildomas žymėjimas etiketėse ką nors keičia vartotojų sąmonėje, specialistė sakė, kad kol kas tokie tyrimai nėra atliekami, bet vaikai labai imlūs ir, jeigu suaugusieji jiems pasakys, kad daug įvairių dažiklių turintys produktai gali rimtai pakenkti jų sveikatai, tikėtina, kad bus lengviau atsisakyti įvairių spalvotų pagundų.
„Nuo mažens to mokomi, vaikai ateityje maitinsis sveikiau. Matydami tokį įspėjantį užrašą vartotojai bus priversti susimąstyti, ar vietoje saldaus limonado bei saldainio negeriau stiklinė sulčių ar morka,“– kalbėjo gydytoja.
Specialistės teigimu, labai svarbūs ir šeimos mitybos įgūdžiai bei pačių tėvų požiūris į mitybą, nes šeimoje išugdyti įpročiai dažnai nulemia ir tolesnius gyvenimo pasirinkimus.
Dažikliai priklausomybės nesukelia
Daug diskusijų kelia ir tai, kokios medžiagos, esančios maisto produktuose, sukelia priklausomybę. I. Pečiulienės teigimu, dažikliai priklausomybės nesukelia: „Puiku, kad žmonės domisi, bet dažikliai priklausomybės nesukelia. Juk žmogaus skrandis nėra koks nors konteineris, į kurį galima viską mesti: žmonės renkasi, ką valgyti, bet po įvairių straipsnių spaudoje visuomenėje ima sklandyti daug mitų apie maisto priedų kenksmingumą ir sukeliamas ligas. Juk negalima lyginti visame pasaulyje keliamų reikalavimų maisto produktams ir kalbėti labai apibendrintai.“
Pašnekovės teigimu, reikalavimai maisto produktams skirtingose pasaulio šalyse skiriasi: „ES šalyse – vieni reikalavimai, o visai kitokie – Kinijoje, Japonijoje ar Amerikoje. Dažnai spaudoje pasirodančių publikacijų autoriai nepasidomi maisto priedų reglamentavimu Lietuvoje ar Amerikoje ir naudojasi pasenusiais duomenimis.“
Pavojingiausi – skonio stiprikliai
Kalbėdama apie maisto priedus, specialistė patikino, kad ne visi jie pavojingi sveikatai, bet tikrai esama tokių, kuriems gali atsirasti priklausomybė. „Kalbant apie maisto priedų grupes, o jų šiuo metu Lietuvoje daug – net 26, problema yra su maisto aromato ir skonių stiprikliais, nes, kuo daugiau žmogus valgo, tuo daugiau nori. Dažnai akcentuojama, kad maisto priedai sukelia vėžį, alergijas ar kitus susirgimus, bet nereiktų to suprasti pažodžiui, nes egzistuoja maisto priedai, kurie leidžiami ES šalyse.“
Pašnekovė pateikė pavyzdį apie vieną iš dažiklių – eritroziną: „Tai labai riboto naudojimo medžiaga ir leidžiama dėti tik į vyšnių kokteilius ir alkoholinius gėrimus, o Amerikoje šis dažiklis leidžiamas dėti į maisto papildus. Tarnybos inspektoriai, tikrindami importuojamus produktus, jų įvežimą į šalį sustabdo ir skelbiamas pranešimas apie nesaugius maisto produktus ir pašarus.“
Specialistė taip pat paminėjo faktą, kad praėjusiais metais ES atsakingos institucijos pakartojo tyrimus dėl šio dažiklio poveikio ir mokslininkų bandymų rezultatai parodė, kad tik labai nedidelę dalį šio dažiklio organizmas įsisavina.
