Britų rašytojos, žurnalistės, istorinių romanų autorės ir universiteto dėstytojos Philippos Gregory romanas „Raudonoji rožė“ atskleidžia sudėtingą Anglijos aukštuomenės moterų gyvenimą ir Margaretos Bofort pastangas savo sūnų Henriką VII padaryti Anglijos karaliumi.
Bestselerio autorė Philippa Gregory garsėja savo nepralenkiamu sugebėjimu papasakoti istorijas taip, lyg viskas vyktų tiesiai prieš akis. Šiuo metu vien kūrybai atsidėjusi rašytoja gilinasi į XV amžiaus Angliją, Tiudorų dinastijos priešistorę, kai brolius mirtinais priešais galėjo paversti net rožės spalva švarko atlape.
Romanas „Raudonoji karalienė“ tęsia Ph. Gregory „Baltosios karalienės“ dramą ir parodo permainingą varžovų dėl karūnos likimą bei moters dalią rūsčiame vyrų pasaulyje.
Istorija nukelia į 1453 metus ir pasakoja apie Anglijos karaliaus Henriko VII motinos Margaretos Bofort gyvenimą.
Kai Margaretai buvo trylika metų, jai buvo pasakyta: „Tu mergaitė, mergaitės neturi pasirinkimo. Net vyro negali išsirinkti, nes esi karališko kraujo. Vyrą tau visada išrinks kiti.“ Mergaitės svajonė tapti antrąja Žana D'Ark ar bent jau vienuolyno vyresniąja subliūkštam iš jos tikimasi tik vieno – kad ji pagimdys sūnų ir taip laukiamą Lankasterių įpėdinį.
Ištremta į atšiaurųjį Velsą vykdyti pareigos gerokai vyresniam vyrui, per stebuklą likusi gyva per gimdymą, Margareta atranda naująjį pašaukimą – ji kaip Orleano mergelė pasodinsianti į sostą naująjį karalių, kuris baigs amžinus karus Anglijoje ir suvienys šalį. Ir visai nesvarbu, kad jos sūnų Henriką Tiudorą nuo sosto skiria eilė pretendentų, nes tokia yra Dievo ir Margaretos valia...
