„Dar nėštumo metu sužinojau, kad vaikutis turi sunkią širdies ydą, ir medikai tam ruošėsi. Eligijus man gimė beveik negyvas, buvo visas mėlynas, bet medikai jį atgaivino. Nuo to prasidėjo visos mūsų bėdos: pasirodė, kad jis pats negali kvėpuoti, jo visa kairė pusė deformuota, kepenys padidėję, skrandukas sumažėjęs, toje pusėje yra širdytės labai didelė yda – toks apsigimimas.
Medikai mums tada pasakė, kad dvi savaites daugių daugiausia jis išgyvens ir kad ruoštumėmės viskam, kad vos ne karstelį nusipirktume, greičiau tvarkytumėmės, kad nieko nebus“, – pasakojo Solveiga.
Operavo dviejų savaičių
Laimei, pasakoja moteris, kardiochirurgas Virgilijus Tarutis apsiėmė operuoti vos kelių savaičių Eligijų ir taip išsaugojo jo gyvybę. Operacija buvo ilga, gydymas taip pat užtruko – du mėnesius vaikelis su mama gulėjo ligoninėje – tačiau berniukas išgyveno.
„Gydytojai tada manė, kad berniukas prasikvėpuos, kad atsivers kvėpavimo takai jam, tačiau pamatė, kad dėl širdies jam pačiam nepavyks įkvėpti tiek, kiek reikia, ir jam įstatė vamzdelį. Šiai dienai su juo ir gyvename – mes pro jį kvėpuojame, nes visiškai užakę kvėpavimo takai, ir kitos pagalbos nėra. To vamzdelio nesiruošia ištraukti – gali būti, kad jis visam gyvenimui“, – pasakojo mama.
Prognozavo augalėlio likimą
Solveiga prisimena, kad po operacijos pesimistinės gydytojų prognozės tęsėsi: jie žadėjo beviltišką ateitį.
„Man sakė, kad jis pats nevaikščios, nekalbės, pats negalės pavalgyti – kad man bus kaip augalėlis, bet ir mūsų šeima, ir kiti įdėjo labai daug pastangų, kad taip nebūtų. Šiai dienai Eligijus ir pats vaikšto, ir pats valgo, net ir į mokyklą eina – jau antroje klasėje. Jis pats kiek sugeba, tiek savimi pasirūpina. Kadangi sūnus turi balso stygų paralyžių, išmokome su juo bendrauti gestais“, – kalbėjo mama.
Mokykloje turi draugų
Solveiga sako, kad, pasitarę su psichologais, sūnų veda į paprastą, o ne specialiųjų poreikių mokyklą.
„ Kadangi Eligijus toks nuo gimimo, jis laiko save sveiku. Kai bandėm vesti jį į specialiauotą darželį, jis sudepresavo ir susinervino, nesuprato, kodėl aš jį ten atvedžiau. Tada pasirinkome paprastą mokyklą“, – sako mama.
Vaikai, tikina moteris, jį supranta, prie jo prisitaiko ir nesityčioja – ten Eligijus turi draugų.
„Ten labai stipriai mokytoja padirbėjo, ir su tais vaikais kalbėjo – tai sūnų ten tikrai priima. Būna, kad vaikai sako: „einam lėčiau, nes Eligijus nespėja“, – džiaugėsi vaikų supratingumu mama.
Laukia, kol paaugs
Solveiga sako, kad pagrindinis sunkumas dabar Eligijui tas, kad jis pridūsta eidamas ir taip negali toli nueiti.
„Dabar mes tikrinamės pas kardiologus, jam reikalinga dar viena operacija, kad palengvintų gyvenimą, nes mums yra ir kvėpavimo nepakankamumas, ir širdies nepakankamumas, bet mes dar turime augti dėl tracheostominio vamzdelio. Kadangi trachėja formuojasi iki 10 metų, gydytojai tik po to žiūrės, ar kažką darysim“, – sako mama.
Berniukas, kaip sako moteris, yra labai žvitrus, aktyvus ir geras – kiek leidžia sveikata, tiek eis, bėgs ir padės.
„Eligijui patinka daryti įvairius rankų darbelius, žaisti kieme, žaisti kompiuterinius žaidimus, piešti piešinukus močiutei, krikštomamai, pusseserėms, tėveliams. Jam labai patinka automobiliukai (modeliukai). Jam ypač patinka, kai senelis leidžia pasėdėti ant kelių vairuojant. Mokykloje jam labiausiai patinka dailė. Sunkiau sekasi „draugauti“ su matematika, tačiau jis stengiasi. Eligijus- aktyvus, besidomintis berniukas“, – rašoma „Algojimo“ anketoje apie Eligijų.
Prašo kėdės
Kašponų šeimoje dirba tik tėvelis, o mama augina berniukus. Eligijus turi ir mažesnį brolį, kuris yra autistas, tačiau jo liga, sako mama, yra suvaldyta, kadangi šeima daug tuo domėjosi ir ties tuo dirbo – Eligijaus broliukas tik nekalba.
Ne pirmą kartą „Algojimo“ projekte „Ištiesk gerumui ranką“ dalyvaujanti šeima šį kartą prašo Eligijui kėdės:
„Mes iš medicininių dalykėlių kaip ir viską turime, o šiuo metu mums reikia kėdės šalia rašomojo stalo. Pas mus du kartus per savaitę į namus ateina mokytoja, tai mums reikia tokios stumdamos kėdutės, kad jam būtų lengviau sėdėti. Kol kas jis sėdi ant paprastos kėdės, o Eligijus turi ir stuburo skoliozę, tai jam reikėtų kėdutės su atramėle. Už Eligijų gauname pinigėlių, jam yra nustatyta pirma neįgalumo grupė, tačiau anksčiau labai daug išleisdavome medicininėms priemonėms: visiems vamzdeliams, fiziologiniams skysčiams. Na, bet kažkaip sukdavomės“, – sakė Solveiga. Moteris likimo draugams palinkėjo niekada neprarasti vilties ir nepasiduoti net sunkiausiose gyvenimo situacijose.
Išpildyti Eligijaus ir kitų neįgalių vaikučių svajones galite čia: http://www.algojimas.lt/blog/category/anketos2015/
Jeigu norite susisiekti su Solveiga, jos kontaktus galite gauti parašę į [email protected]
